Gurudėvui dabar 87 metai. Gimė jis Biharo valstijoje (Indija) trivedžių brahmanų šeimoje. Jo tėvas buvo Viešpaties Ramačandros bhakta. Šrila Gurudėva užaugęs dirbo policiniku, o kai 1947 metais susitiko su savo būsimu guru Šrila Bhaktipragjana Kėšava Gosvamiu, Šrilos Bhaktisidhantos Sarasvačio mokiniu, jis viską paliko ir išsikėlė į mathą. Štai čia istorija kaip viskas atsitiko.
Po poros metų Šrila Gurudėvas gavo sanjasą ir abu kartu su paramgurudevu atidarė mathą Mathuroje, kur jis atliko bhadžaną iki 1996 metų (kai ėmė keliauti aplink pasaulį). 1950-tų metų antroje pusėje jis Mathuroje netikėtai sutiko Šripad Abhaya Čaranaravindą (Šrilą Bhaktivedantą Svamį), kuris tuo metu nesėkmingai bandė parduoti savo vaistų formulę. (Visiems bhaktams yra gerai žinoma istorija, kaip jo žmona išmainė jį į arbatos puoduką.) Šrila Gurudėvas nepaprastai apsidžiaugė (pažinojo jį iš seniau) ir tempte atsitempė Abhaya Čaranaravindą į Mathą (Šrila Prabhupada buvo nepaprastai kuklus).
Jeigu kas buvo Mathuroje mūsų mathe, tie matė tą kambarį, kur Šrila Prabhupada pragyveno porą metų. Ten jis pradėjo Bhagavad Gytos bei Šrimad Bhagavatam vertimą. 1959 metais Gurudevas įkalbino Abhajų Čaranaravindą priimti sanjasą iš savo Dievo brolio Šrilos Bhaktipragjanos Kėšavos Gosvamio. Mathe iki šiol saugoma orignali nuotrauka:

Gavęs sanjasą Šrila Prabhupada išsikėlė į Vrindavaną, kur užsiėmė bhadžanu Šri Radha Damodaros Šventykloje. Šrila Gurudėvas dažnai lankydavosi pas jį (Mathura - Vrindavanas tik 10km), gamindavo kartu valgyti ar kalbėdavosi transcendentinėm temom. Tuo pačiu metu Šrila Prabhupada ėmė ruoštis vykdyti savo gurudėvo Šrilos Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuro norą - vykti į Vakarus.
Kai Šrila Prabhupada išvyko į Vakarus, Šrila Gurudėvas toliau užsiėmė leidybine seva/tarnyba Indijoje. Visus likusius metus jis susirašinėjo su Bhaktivedanta Svamiu Amerikoje, prižiūrėjo jo knygų spausdinimą ir finansinius reikalus. Kai Šrila Prabupada įkūrė pirmą šventyklą Amerikoje, Šrila Gurudėvas siuntė jam siuntinius su muzikiniais instrumentais, Dievybėm, parafenaliją ir visą kitą, ko reikėjo Svamidžio pamokslavimui Amerikoje.
Šrila Prabhupada kvietė jį prisidėti prie sankirtano Amerikoje, tačiau Gurudėvas niekaip negalėjo palikti savo sėvos Mathuroje ir pažadėjo atvykti vėliau kada. Užtat Šrila Prabhupada atsniuntė vieną savo pirmų mokinių į Indiją, kad šis susipažintų iš arčiau su Gaudija Vaišnavizmu ir išmoktų groti mridanga. Kai Šrila Prabhupada po daug metų pirmą kartą grįžo į Indiją, Šrila Gurudėvas buvo vienas iš tų nedaugelio kurie jį pasitiko aerouoste (yra trumpas video).
1977 metais Šrila Prabupada prieš išeidamas į samadhį pasikvietė Šrilą Bhaktivedantą Narajaną Maharadžą paskutiniam pokalbiui, kur jis paprašė jo prižiūrėti jo mokinius po jo išėjimo. Šrila Gurudėvas pažadėjo padėti visiems tiems, kas pas jį kreipsis. Šrila Prabhupada dar paprašė paguldyti jo kūną į samadhį, ką Gurudėvas ir padarė.
Po Šrilos Prabhupados išėjimo jo buvę sūnūs ėmė reikšti pretenzijas ISKCONui: "Jis buvo mūsų tėvas, jis užsiėmė bizniu (ISKCONas), todėl po jo mirties jo turtas pereina mums". Šrilai Bhaktivedantai Narajanui Maharadžui tuo metu buvo labai prastai su širdim, jis perejo daugybę širdies operacijų. Tuo pat metu jis ėmė gelbėti padėtį: turėjo tarp operacijų trankytis iki Bombėjaus ir minti teismo laiptelius, kad neleisti tai atsitikti - ISKCONui pereiti į kažkokių saukčių rankas. Galų gale jam, kaip pagrindiniam liūdinikui teko įrodyti, kad Šrila Prabupada priimdamas sanjasą atsižada šėimos, todėl juridiškai Šrila Prabuhupada neturi jokių vaikų kaip sanjasis, dėl to jie neturi jokios teisės į bet kokį palikimą. Vaišnava vidžaja!