Linksnių vartojimo klaidos
3.1.
Vardininkas nevartotinas:
3.1.1.
neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais:
(atsi)rasti(s)
pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą).
būti (yra, esti, būna, buvo...)
pvz.: Pirkėja paklausė, ar yra pienas (= pieno). Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgiai (= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių sunkumų)? Kiekvienoje visuomenėje visada buvo, yra ir bus dori žmonės (= dorų žmonių).
įvykti
pvz.: Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse.
kilti
pvz.: Dėl projekto kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl darbo sutarčių.
pasitaikyti
pvz.: Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų). Mokinio rašiniuose vis pasitaiko skyrybos klaidos (= klaidų).
Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, čia reikia jūsų parašo.
3.2.
Kilmininkas nevartotinas:
3.2.1.
veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:
prieiti ko
= prieĩti ką̃, prie kõ: Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados). Priėjo bendros nuomonės (= bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės).
3.2.2.
skaitvardžių kilmininkas – lyginamajai kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) mažiau
pvz.: Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius).
3.3.
Naudininkas nevartotinas:
3.3.1.
veiksmo objektui reikšti su žodžiais:
prisitaikyti kam
= prisitáikyti prie kõ: Mums bus nelengva prisitaikyti naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų).
sutelkti dėmesį kam
= sutel̃kti dė̃mesį į ką̃: Dabar sutelkime dėmesį šiai schemai (= į šią schemą).
3.3.4.
su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti
pvz.: Išėjo pietums (= pietų, pietauti). Susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Teatras išvažiavo gastrolėms (= į gastroles, gastroliuoti, gastrolių). Vykstame oficialiam vizitui (= su oficialiu vizitu, oficialaus vizito).
3.4.
Galininkas nevartotinas:
3.4.1.
neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko)
pvz.: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų). Visi mes darome klaidas (= klaidų). Prašom atnešti dvi juodas kavas (= du [puodelius] juodos kavos) ir vieną arbatą (= vieną [puodelį, stiklinę] arbatos). Karštą vandenį (= Karšto vandens) turime kartą per savaitę.
3.4.3.
su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, kai tas galininkas vienas be bendraties neįmanomas
pvz.: Išėjo linus (= linų) rauti. Atvyko skaityti paskaitas (= paskaitų). Nuvažiavo atsiimti dokumentus (= dokumentų). Išjojo tėvynę (= tėvynės) ginti.
3.5.
Įnagininkas nevartotinas:
3.5.4.
daiktavardžių įnagininkas su veiksmažodžio būti formomis – nuolatiniam (nekintamam) būviui reikšti
pvz.: Šio leidinio steigėju (= steigėjas) yra mūsų institutas. Sprendžiant iš akcento, jis galėjo būti prancūzu (= prancūzas). Kas buvo šios infekcijos priežastimi (= priežastis)?
3.5.5.
būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas – būviui reikšti
vietoj vardininko: Sąraše jis buvo pirmuoju (= pirmasis), todėl atrodė tokiu patenkintu (= toks patenkintas). Kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)?
vietoj kilmininko: Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo);
vietoj naudininko: Lengva žmogui būti geru (= geram), sunkiau – teisingu (= teisingam). Tai padėtų jam tapti profesionalesniu (= profesionalesniam);
vietoj galininko: Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę). Kas jį tokiu (= tokį) padarė?
Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)vadinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios.
3.6.
Vietininkas nevartotinas:
3.6.1.
būsenos patyrėjui reikšti
pvz.: Jame (= Jam) netikėtai kilo puiki mintis. Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus. Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)? Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį).
3.6.2.
veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti
pvz.: Ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Spėjau įsitikinti jų teisingume ir sąžiningume (= teisingumu ir sąžiningumu). Asmuo įtariamas sunkiame nusikaltime (= sunkiu nusikaltimu; padaręs sunkų nusikaltimą; sunkiai nusikaltęs). Menkai nusimanau mašinose (= apie mašinas). Jis neblogai nusimano ekonomikoje (= apie ekonomiką; išmano ekonomiką). Ką jis nutuokia toje tapyboje (= Ką jis nutuokia, išmano apie tą tapybą)? Prisipažino meilėje (= Prisipažino mylįs, kad myli; Pasisakė mylįs, kad myli).
3.6.3.
daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.:
atstume
pvz.: Kelių metrų atstume (= atstumu; už kelių metrų; per kelis metrus) pamačiau gyvatę.
aukštumoj(e)
pvz.: Vakar tu pasirodei aukštumoj (= gerai, puikiai, pagirtinai).
būklėje
pvz.: Pastatai palikti apgailėtinoje būklėje (= apgailėtini, apgailėtinos būklės). Namas yra avarinėje būklėje (= avarinis; avarinės būklės; Namo būklė avarinė).
lygyje
pvz.: Konkursas vyko aukštame lygyje (= buvo aukšto lygio; vyko puikiai; buvo gerai organizuotas).
medžiagoje (atlikti)
pvz.: iškalti, nukalti paminklą granite (= iš granito); išlieti, nulieti skulptūrą bronzoje (= iš bronzos).
nuotaikoje
pvz.: Vakar buvau ne nuotaikoj (= be nuotaikos; prastos nuotaikos; prastai nusiteikęs).
nuotolyje
pvz.: Jų namai stovi kelių kilometrų nuotolyje (= už kelių kilometrų; keli kilometrai) nuo ežero.
originale
pvz.: Pagaliau pamatėme tą paveikslą originale (= to paveikslo originalą). Romaną buvau skaitęs originale (= originalo kalba).
rankraštyje
pvz.: Kiek metų tas romanas buvo rankraštyje (= rankraštis, rankraštinis, nespausdintas)? Skaičiau šį veikalą rankraštyje (= nespausdintą; šio veikalo rankraštį).
ryšyje (su)
pvz.: Augalai yra glaudžiame ryšyje (= glaudžiai susiję) su dirvožemiu.
sąlytyje (su)
pvz.: Jis visą laiką buvo glaudžiame sąlytyje (= glaudžiai, labai susijęs) su gamtos mokslais.
stadijoje
pvz.: Turime sunkumų ir esame laukimo stadijoje (= Turime sunkumų ir tebelaukiame). Viskas tebėra projektų stadijoje (= projektai; projektuojama).
tame
pvz.: Gamykla nedirba, o dalykas tame (= tas; toks), kad negauname žaliavų (Gamykla nedirba, mat, nes negauname žaliavų). Reikalas tame (= tas; toks; Atsitiko taip), kad baigėsi benzinas.
tame tarpe
pvz.: Ekspedicijoje dalyvavo 15 žmonių, tame tarpe (= tarp jų) ir vienas gydytojas. Tokių konkursų, tame tarpe (= tarp jų; iš jų ir) senamiesčiui restauruoti, reikėtų skelbti daugiau.
.6.4.
Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti, pvz.:
įtakoje
pvz.: Sausros įtakoje (= Dėl sausros) gausime menkesnį derlių.
pasekmėje
pvz.: Karo pasekmėje (= Dėl karo) krašto ūkis buvo nuniokotas (Karas nuniokojo krašto ūkį).
pasėkoje
žr.1.3.9
poveikyje
pvz.: Vaistų poveikyje (= Nuo vaistų) ligoniui palengvėjo. Įtempto darbo poveikyje (= Dėl įtempto darbo; Nuo įtempto darbo) pablogėjo sveikata.
sąryšyje (su)
pvz.: Ligonį skubiai operavo sąryšyje su pasunkėjusia būkle (= dėl pasunkėjusios būklės; pasunkėjus būklei). Jis atleistas iš pareigų sąryšyje su perėjimu (= ryšium su perėjimu; nes perėjo) į kitą darbą.
3.6.5.
veiksmo būdui ar laikui reikšti, pvz.:
3.6.6.
kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti:
bėgyje
pvz.: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį).
