Tyra Bhakti Forumas

apie Bhakti, Vaišnavus, Filosofiją bei Sadhaną

1. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   Visiškai tobulos sielos, kurioms nereikia užsiimti sadhana, nes jų širdyse visiškai apsireiškė rasa - tos yra vadinamos ragatmika.

   Tas atsidavęs, kuris yra sadhaka, dar siekiantis garbinti Krišną Vrindžavasių pavyzdžiu, yra vadinamas raganuga.

   Tie raganugos, siekiantys tokios tarnystės, kurią turi Šrila Rūpa Gosvamis, yra vadinami rūpanūgom.

   Kadangi mūsų guru-parampara visi yra raganugos, todėl aš automatiškai sakau, kad mes esame taip pat raganugos, kaip kad mes priklausome ir Šri Brahma-Madhava Gaudija Vaišnavų sampradajai.

   ~ Indija yra visu religijų lopšys ~

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/13) #
2. 

   Sielis
   Vietinis

   Įdomi citata į temą:

   Šryla Bhaktivedanta Narajana Maharadža:

   Šryla Nimbarkačarija sampradaja yra taip pat raganuga, bet Dvarakos. Tai yra sumaišyta su Viešpaties didingumo koncepcija, sekant Satyabhamos ir Rukmini nuotaikomis, ir todėl tai nėra tyra raganuga.
   Srila Nimbarkacarya sampradaya is also raganuga, but of Dvaraka. It is mixed with a conception of the Lord's opulence, following the moods of Satyabhama and Rukmini, and therefore it is not pure raganuga.

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/13) #
3. 

   Sielis
   Vietinis

   Ragatmika tai nitja sidhos Goloka Vrindavanoje
   1. "The original inhabitants of Vrndavana are attached to Krsna spontaneously in devotional service. Nothing can compare to such spontaneous devotional service, which is called ragatmika-bhakti.
   Raganuga bhakti ir raganuga atsidavusieji kurie turi transcendentinę lobhą siekti vradža-premos ir iš tikro yra tame siekimo procese.
   When a devotee follows in the footsteps of the devotees of Vrndavana, his devotional service is called raganuga-bhakti." (Sri Caitanya-caritamrta, Madhya 22.149)

   Ir dar viena įdomi citata:

   Kai godumas ateina, asmuo tampa kvalifikuotas pasirinkti savo praktikos (sadhanos) priemones. Jis tuoj pat pasiekia rūči ir šuoliuoja link savo tikslo.

   Tie, kurie praktikuoja sadhana-bhadžana Krišnai iš patekimo į pragarą baimės, praktikuoja tai kas vadinama vaidhi-bhakti-pravrtti. Praktikuoti todėl, kad godumas iškilo širdyje, vadinama raganuga.

   Yra skirtumas tarp ragatmika ir raganuga atsidavusiųjų. Tie, kurie yra šiame pasaulyje ir turi raga (prisirišimą), kurie jau bepasiekią bhavos stadiją, yra raganugos. Ir tie atsidavę, kurie nėra pasiekę šios pakopos, bet kurie vysto kažkiek godumo (raganuga pravrtti), ilgainiui bus kvalifikuoti praktikuoti raganuga bhakti.

   Jie dar nepraktikuoja raganugos bhakti, bet jie artinasi prie jos. Šri Čaitanja Mahaprabhu atėjo vien tik duoti šio godumo, o tiems, kurie jau turi tą godumą, duoti bhavą, tiems, kurie turi bhavą, duoti premą.

   When greed comes one becomes qualified to choose his means of practice (sadhana). He immediately achieves ruci and gallops toward his goal.

   Those who practice sadhana-bhajana of Krsna out of fear of going to hell are practicing what is called vaidhi-bhakti-pravrtti. Practicing because greed has arisen in the heart is called raganuga.

   There is a difference between ragatmika and raganuga devotees. Those in this world who have raga (attachment) and who are just reaching the stage of bhava, are raganuga. And those devotees who have not reached this stage, but who are developing some greed (raganuga-pravrtti), will eventually be qualified to practice raganuga-bhakti.

   They are not practicing raganuga yet, but they are approaching it. Sri Caitanya Mahaprabhu came only to give this greed; and to those who already have greed, to give them bhava; and to those who have bhava, to give them prema

   Dabar atrodo jau supratau. Netgi nuo šradhos stadijos, asmuo gali pradėti vystyti godumą, bet jis dar nėra raganuga pilna ta žodžio prasme. Jis yra raganuga pravrtti sadhaka, vis dar iš dalies vaidhi sadhaka. Bet jeigu jis yra rūpanuga bhaktų globoje, ir neturi jokio godulio, jo šradha yra laukika, jis yra tiesiog vaidhi sadhaka, bet jeigu jis tikrai su tikėjimu klausosi ir laikosi visko, tai kiek praeis kad jis pradėtų vystyti godumą? Greitai turėtų būti. Kai tas godumas yra pilnas, tai jau rūči pakopa, ir tada jis yra pilnai raganuga.

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/13) #
4. 

   Lalitapriya
   Dalyvė

   Šri Čaitanyja aštaka
   Šrila Rūpa Gosvamis

   1. Viešpačiui Čaitanjai Mahaprabhu su didžiule meile lenkiasi didieji pusdieviai, Šiva ir Brahma, nužengę į žemę žmogaus pavidalu (kaip Advaita Ačarja ir Haridas Thakuras). Jis spindi dieviškąja šviesa ir moko Savo atsidavusius tarnus, kaip atlikti tyrą bhadžaną. Kadagi Šri Čaitanja Mahaprabhu vėl apsireikš man?
   2. Pusdieviams Jis-ištikima tvirtovė, teikianti jiems bebaimiškumą. Jis aukščiausia tiesa ir tikslas, nurodytas Upanišadose. Jis –vienintelis abiejų pasaulių išmintingųjų turtas ir madhurjos (saldumo) įkūnijimas savo atsidavusiems tarnams, kurie tarnauja Jam su meile. Jis –pati esmė tos meilės Krišnai, kuri gyva vradža gopių širdyse. Kadagi Šri Čaitanja Mahaprabhu vėl apsireikš man?
   3. Jis dosniai apdovanoja savo malonės nektaru Svarūpa Damodarą, Anupamą (Dživos Gosvamio tėvą) ir kitus savo amžinuosius palydovus. Jis be galo brangus Advaitai Ačaryjai ir Šrivasai Panditui, kuris yra visa širdimi Jam atsidavęs, Jis gerbia Paramanandą Purį kaip Savo guru. Jį vadina Hari, nes jis nugena šalin materialaus gyvenimo neišmanymą. Jis gelbsti puolusias sielas , besiblaškančias po trejopų kentėjimų kančią, ir apiplauna savo malonės lietumi Orisos karalių Gadžapati Prataparudrą. Kadagi Šri Čaitanja Mahaprabhu vėl apsireikš man?
   4. Apsvaigęs nuo palaimos, Jis be paliovos mėgaujasi saldžiausiomis bhakti rasomis savo akinamu grožiu Jis užtemdo milijonus žavingų meilės dievų. Jis –perlas tarp sanjasiu. Jis apsivilkęs tekančios saulės spalvos drabužiu ir Jo kūno spindesys aptemdo lydito aukso spindėjimą. Kadagi Šri Čaitanja Mahaprabhu vėl apsireikši man?
   5. Jo liežuvis šoka , garsiai sušukdamas: „Hare Krišna! (arba: maha mantra svaigulyje šoka Jo liežuvio scenoje). Jis kartoja Šventuosius Vardus ant mazgeliais pažymėtos virvės, nuo seno Jo strėnų aprišalo. Jo puikios akys tokios diedelės, kad atrodo, kad jos siekia ausis, o grakščios ilgos Jo rankos liečia kelius. Kadagi Šri Čaitanja Mahaprabhu vėl apsireikš man?
   6.Žiūrėdamas į sodus ant vandenyno krantų Džaganatha Puryje, Jis prisimena Vrindavaną ir nuo šių prisiminimų tolydžio panyra į tyrą meilę Krišnai. Jis aukščiausiasis rasika. Jis nepaliaujamai mėgaujasi prema bhakti, todėl Jo liežuvis kiekvieną akimirksnį gieda Krišnos vardus. Kadagi Šri Čaitanja Mahaprabhu vėl apsireikš man?
   7. Apsuptas ekstazės apimtų atsidavusiųjų, kurie, skendėdami premoje, gieda nama sankirtaną, Jis šoka prieš Viešpaties Džaganathos vežėčias. Kadagi Šri Čaitanja Mahaprabhu vėl, apsireikš man ?
   8. Jis suvilgo žemę ašarų srautais, plaukai ant Jo kūno pasišiaušia , tuo Jis tampa dar nuostabesnis, užtemdydamas žiedais apsipylusio kadambos medžio grožį. Visas padengtas prakaito lašeliais, palaimoje iškėlęs rankas Jis užsimiršęs panyra į kirtaną. Kadagi Šri Čaitanja Mahaprabhu vėl apsireikš man?
   9. Tas laimingas žmogus, turintis aštrų protą, kuris kartoja šią palaimingąją aštaką, pajus, kaip galingos tyros meilės bangos dovanojančios palaimą Čaitanjos Mahprabhu pėdoms kyla širdyje. Toks yra šios aštakos autoriaus palaiminimas.

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/13) #
5. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   Viešpaties Ramačandros atsidavę nėra raganugos, Viešpaties Narajano bei Viepšaties Nrisimhadevo bhaktai taip pat nėra raganugos. Nežinojau, kad Šri Nimbarkos sampradaja maišyta, visada stebėjausi, kam jie lenkiasi. Tačiau visos 4 vaišnavų sampradajos atlieka vaidhi-sadhaną. Mūsų sampradajos ypatumas yra raganuga-sadhana.

   Mes didžiuojamės, kad galime dalyvauti Viešpaties Čaitanijos žaidime {kad ir netiesiogiai} bei būti šioje guru linijoje. Raganuga bhakti yra mūsų tikslas.

   Galų gale mūsų bhakti kažkuriuo momentu turi pavirsti į jausmą.

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/13) #
6. 

   Sielis
   Vietinis

   Vienu žodžiu, galima aiškiai žinoti, kad jei turėsim tvirtą tikėjimą Gaudija vaišnava rūpanuga guru varga , ir klausysimės bei praktikuosim, neišvengsim tokio likimo :wink:, kad gana greitai būsim raganuga pravrtti sadhakos, o ilgainiui, jeigu būsim geri, tai pasieksim raganuga bhakti lygį... ir konkrečiai, iš raganuga bhaktų - rūpanuga bhaktos (jeigu ta rasa).

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/13) #
7. 

   Lalitapriya
   Dalyvė

   Rūpanuga Guru Varga ki jay!!!
   :lol:

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/13) #
8. 

   Sielis
   Vietinis

   Man tai nėra iki galo dar aišku. Toliau šviečiuosi:

   Šryla Bhaktivedanta Narajana Maharadža:

   Šryla Rūpa Gosvami apibrėžė šią seką, kuria turime sekti, kad įeitume į bhakti sritį.

   adau sraddha tatah sadhu-sanga ‘tha bhajana-kriya tato ‘nartha-nivrttih syat tato nistha rucis tatah athasaktis tato bhavas tatah premabhyudancati sadhakanam ayam premnah pradurbhave bhavet kramah

   Bakti pabėga labai toli šalin, kai sadhaka peržengia šią seką. Todėl ypatingai būtina atlikti pirmąją sadhana-bhakti angą, konkrečiai, vaidhi bhakti ar reguliatyvią atsidavimo tarnystę, tam kad įžengti į premos sritį. Vaidhi-bhakti nėra tiesiogiai priežastis Krišnos premos pasiekimui. Vis dėlto, yra būtina laikytis atitinkamų vaidhi-bhakti dalių, tam kad įžengti į raga-margą. Vaidhi-bhakti yra įtvirtinta ant patikimo raštų įrodymų pamato ir yra turinti galingus teisingo elgesio kodus. Dar daugiau, nėra konkretaus skirtumo tarp raganuga sadhana-bhakti ir vaidhi bhakti dalių laikymosi. Skirtumas yra tik atsidavime laikymuisi.

   "Mūsų laikais, netgi visiškai nauji atsidavusieji skaito Krišna-karnamrita ir sako, "O, labai gerai". Jie skaito Govinda-lilamrta ir galvoja, "Gaudija Math nežino visų šitų dalykų. Jie negali ragauti rasos. O, mes visada esame rasoje". Mes neturėtume sekti jais. Vietoj to, kad sektume šiuo pavojingu taku, mes turėtume stengtis eiti bona fide procesu, nustatytu mūsų ačarijų, tokių kaip Šryla Bhaktivinoda Thakura. Mūsų dabartinėje padėtyje mes neturėtume pirkti ar skaityti Govinda-lilamrta ar Krišna-bhavanamrita. Mes privalome pirma užsiimti labai gera sadhana-bhajana ir tapti brandžiais bhakti. Iki tol, ne daugiau reikalinga skaityti šias knygas, negu trijų metų berniukui reikia jaunos ir gražios žmonos. (Ištrauka iš "Gaudija vaišnavizmas vs. Sahadžijaismas, Pirma dalis")

   Šryla Bhaktivedanta Svami Prabhupada, Sri Caitanya Caritamrta Madhya Lila 22.109:

   raga-hina jana bhaje sastrera ajnaya
   'vaidhi bhakti' bali' tare sarva-sastre gaya

   Tie, kurie nepasiekė spontaniško prisirišimo atsidavimo tarnystėje pakopos atlieka atsidavimo tarnystę vadovaujant bona fide dvasiniam mokytojui pagal reguliatyvius principus minimus apreikštuose raštuose. Pagal apreikštus raštus, ši atsidavimo tarnystės rūšis yra vadinama vaidhi bhakti.

   Komentaras

   Pradžioje asmuo turi klausytis iš bona fide dvasinio mokytojo. Tai palanku tobulėti atsidavimo tarnystėje. Pagal šį procesą, asmuo klausosi, kartoja, prisimena ir užsiima Dievybės garbinimu, veikdamas pagal dvasinio mokytojo nurodymus. Tai yra esmingi pirminiai užsiėmimai atsidavimo tarnystėje. Atsidavimo tarnystė privalo nebūti atliekama kokiu nors materialiu tikslu. Asmuo netgi neturėtų turėti noro įsilieti į Absoliučią Tiesą. Asmuo turi teikti tokią tarnystę vien tik iš meilės. Ahaituki, apratihata. Atsidavimo tarnystė privalo būti be užslėptų motyvų; tada materialios sąlygos negali jos sustabdyti. Laipsniškai, asmuo gali pakilti į spontanišką meilės tarnystę. Vaikas yra siunčiamas į mokyklą jėga, kad gautų išsilaivinimą, bet kai vyresniam amžiuje jis gauna šiek tiek išsilavinimo skonio, jis savaime dalyvauja tame ir tampa išsilavinusiu mokslininku. Negalima priverti asmens tapti mokslininku, bet kartais jėga naudojama pradžioje. Vaikas yra verčiamas eiti į mokyklą bei skaityti ir rašyti pagal savo mokytojų instukcijas. Toks yra skirtumas tarp vaidhi bhakti ir spontaniškos bhakti. Snaudžianti meilė Krišnai egzistuoja kiekvieno širdyje, ir ji paprasčiausiai yra pažadinta reguliatyviu atsidavimo tarnystės procesu. Asmuo turi išmokti naudoti spausdinimo mašinėlę sekdamas reguliatyviais principais nurodytais spausdinimo vadovėlyje. Asmuo turi uždėti pirštus ant mygtukų tam tikru būdu, ir praktikuoti, ir kai jis įgunda, jis gali spausdinti greitai netgi nežiūrėdamas į mygtukus. Panašiai, asmuo turi sekti atsidavimo tarnystės taisyklėmis ir regulomis, taip, kaip jie nustatyti dvasinio mokytojo; tada asmuo gali ateiti į spontaniškos meilės tarnystės tašką. Ta meilė jau yra kiekvieno širdyje (nitja-siddha ksna-prema)

   Spontaniška tarnystė nėra dirbtinė. Asmuo paprasčiausiai turi ateiti į tą platformą atlikdamas atsidavimo tarnystę pagal reguliatyvius principus. Taigi, asmuo turi praktikuoti klausymąsi ir kartojimą ir sekti kitais reguliatyviais principais - plauti šventyklą, praustis, keltis anksti ryte, lankyti mangal-arati ir taip toliau. Jeigu asmuo neateina į spontanišką tarnystę pradžioje, jis privalo priimti reguliatyvią tarnystę pagal dvasinio mokytojo instrukcijas. Ši reguliatyvi tarnystė yra vadinama vaidhi bhakti.

   Šitas Šrylos Bhaktivedantos Svami Maharadžos teiginys labai aiškiai sutampa su tuo, ką vakar citavom. "Jeigu asmuo neateina į spontanišką tarnystę pradžioje, jis privalo priimti reguliatyvią tarnystę pagal dvasinio mokytojo instrukcijas."

   Patiko ta metafora, apie mokymąsi spausdinti, nes būtent taip spausdinu: nežiūrėdamas į klavišus, naudodamas spausdintojų techniką

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
9. 

   Sielis
   Vietinis

   Šryla Bhaktivedanta Narajana Maharadža:

   "Visada būkite atsargūs šiuo atžvilgiu. Žmonės, kurie neigia vaidhi-bhakti laikymosi svarbą, nenori sekti. Jūs privalote iš pradžių sekti vaidhi-bhakti. Jeigu skaitysite Šri Čaitanja Čaritamrita vadovaujant rasika vaišnavui, jūsų vaidhi-bhakti savaime pavirs raganuga-bhakti. Šitai yra procesas."

   "Šryla Rūpa Gosvami yra Šri Rūpa Mandžari (savo gopi pavidale), bet išoriškai jis seka visoms vaidhi-bhakti dalim. Jeigu, savo kvalifikuoto Guru malone, asmuo turi tikrą godumą širdyje - jeigu jis vidujai tarnauja Krišnai raganuga kelyje savo siddha-dehoje (savo originalioje, savirealizuotoje pozicijoje) - jis privalo būti rati pakopoje. Tikrasis godumas manifestuosis toje pakopoje. Prieš šitai, asmuo neturi tikro godumo."

   "Kas yra raga, kokia ragos reikšmė? Raga nurodo tą meilę Krišnai, kuri yra Golokos Vrindavanos gyventojuose - Subaloje, Šridamoje, Nanda Baboje, Jašoda Maiji ir ypač Lalita, Višakha ir Šrimati Radharani. Raga reiškia "spontanišką prisirišimą prie Krišnos". Tai meilė, kuria Vardžiavasiai tarnauja Krišnai ir Jį kontroliuoja. Tai yra raga, ir asmuo, kuris turi šią raga, vadinamas ragatmika.

   Iš Džaiva dharmos 21 skyriaus:

   "“Kai materialistiški asmenys kontaktuoja su jutimų objektais, jie natūraliai giliai prisiriša prie nesibaigiančios materialaus jutimų tenkinimo įvairovės. Šis intensyvus prisirišimas širdyje yra vadinamas višaja-raga. Kai jie žiūri į kokį nors gražų objektą, jų akys darosi nerimstančios, ir širdyje yra potraukis (randžakata) grožio ir prisirišimo (ragos) objektui. Raga-bhakti yra padėtis, kai Krišna tampa vieninteliu ragos objektu.

   Šryla Rūpa Gosvami apibrėžė žodį raga tokiu būdu:

   iste svarasiki ragah paramavistata bhavet
   tan-mayi ya bhaved bhaktih satra ragatmikodita

   [“Raga yra neužgesinamas mylintis troškulys (prema-mayi trsna) asmens švelnumo objektui, kuris sukelia spontanišką ir intensyvų pasinėrimą (svarasiki paramavistata) į tą objektą. Ragamayi bhakti yra sevos atlikimas, tokios kaip girliandų vėrimas, su tokia intensyvia raga." (Bhakti-rasamrta-sindhu 1.2.272)]

   “Raga yra absoliutus (parama) ir nepadalintas (svarasiki) pasinėrimas (avistata) į asmens konkretų garbinimo objektą. Kai atsidavimas Krišnai pasiekia ragamayi stadiją, jis yra vadinamas ragatmika-bhakti. Apibendrinant, gali būti sakoma, kad intensyvus Krišnos troškimas, kuris yra prisotintas premos (prema-mayi) yra vadinamas ragatmika-bhakti.

   Yra palanku, kad asmuo, kurio širdyje tokia raga neiškilo, turėtų dėti pastangas kultivuoti tokią bhakti elgdamasis pagal vidhi (šastros taisyklės ir regulos). Principai, kurie veikia vaidhi-bhakti yra baimė, pagarba ir nuolankumas, tuo tarpu, kai vienintelis veikiantis principas ragatmika-bhakti yra lobha, arba godulys, susijęs su Šri Krišnos lila."

   Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
10. 

    Sielis
    Vietinis

    Iš Džaivos Dharmos, 21 skyriaus

    Vrajanatha: kas yra kvalifikuotas atlikti raga-bhakti?

    Babaji: Asmuo, kurios tikėjimas remiasi šventraščių taisyklėmis yra kvalifikuotas užsiimti vaidhi-bhakti. Asmuo, kurio tikėjimas remiasi intensyviu noru pasiekti Viešpatį Krišną yra kvalifikuotas užsiimti ragatmika-bhakti. Manifestavęsi pagal savo skirtingas rasas (santykius su Viešpačiu Krišna), Viešpaties Krišnos asmeniniai palydovai dvasiniame Vradžos pasaulye su stipriu tikėjimu užsiima ragatmika-bhakti. Asmuo, kuris turi stiprų norą mylėti Viešpatį Krišną, kaip Vradžos gyventojai dvasiniame pasaulyje tai daro, yra kvalfikuotas užsiimti raganuga-bhakti.

    Vrajanatha: Kokios yra šio stipraus noro savybės?

    Babaji: Viena savybė yra ta, kad kai asmuo girdi apie meilės ir kitų emocijų, apreikštų Vradžos gyventojuose dvasiniame pasaulyje, saldumą, jis ilgisi nukeliauti ten. Kai asmuo, kvalifikuotas užsiimti vaidhi-bhakti girdi Viešpaties Krišnos apibūdinimus, jis ramiai galvoja apie tuos apibūdinimus, naudodamas savo intelektą, logiką ir šventraščių įrodymus. Tačiau, kai asmuo, sekantis raganuga-bhakti keliu, girdi tuos apibūdinimus, jis atidžiai neapsvarsto jų intelektualiai, logiškai ir pagal šventraščius. Vietoj to, jis yra apimtas (nugalėtas) noro mylėti Krišną kaip tai daro Vradžos gyventojai.

    Vrajanatha: Kokie yra raganuga-bhakti užsiėmimai?

    Babaji: Atsidavusysis, užsiėmęs raganuga-bhakti ilgisi tapti vienu iš Vradžos dvasiniame pasaulyje gyventojų ir ten tarnauti Viešpačiui Krišnai tiesiogiai. Jis visada galvoja apie tą norą. Jis mėgsta kalbėti su kitais atsidavusiaisias apie savo mylimo Krišnos žaidimus. Jis gyvena Vradžoje, arba savo išoriniu kūnu, arba savo mintyse. Ilgėdamasis pasiekti dvasinę meilę, kurią turi Vardžavasiai, jis tampa jų pasekėju. Jis visada tarnauja Viešpačiui dviem būdais. Išoriškai jis atlieka sadhana-bhakti. Viduje jis galvoja apie savo pirminį dvasinį pavidalą ir tuo pavidalu jis tarnauja Viešpačiui.

    Vrajanatha: koks yra ryšys tarp raganugos bhakti ir skirtingų vaidhi bhakti dalių?

    Babaji: Asmuo, užsiėmęs raganuga-bhakti taip pat atlieka įvairias sadhanos-bhakti veiklas, tokias kaip klausymas ir Viešpaties šlovių giedojimas. Tačiau, savo širdyje jis yra Vradžos žmonių pasekėjas. Tuo būdu jis ragauja nuolatinio tarnavimo Viešpačiui nekatarą. Tuo metu, kai tarnauja tokiu būdu, jis užsiima sadhana-bhakti savo išoriniu kūnu.

    Vrajanatha: Kaip šlovinga yra raganuga-bhakti?

    Babaji: Užsiimdamas raganuga-bhakti, asmuo greitai pasiekia tai, kas užima ilgą laiką atliekant sadhana-bhakti. Vaidhi-bhakti yra silpna, bet raganuga-bhakti yra kartu nepriklausoma ir labai galinga. Sekdamas Vradžos žmonių pėdsakais, asmuo pasiekia ragą. Ta raga natūraliai stumia asmenį užsiimti atsidavimo veiklomis - klausymusi, Viešpaties šlovių kartojimu ir prisiminimu , tarnyste Jo lotoso pėdoms, lenkimuisi Jam ir visa ko atidavimu Jam. Kai širdis yra laisva nuo trijų materialių gunų, asmuo natūraliai nori sekti Vradžos žmonių pėdsakais. Todėl, potraukis raganuga-bhakčiui, ar intensyvus noras pasiekti raganuga-bhakti, yra įkvėpimas, kuris stumia asmenį prie tikro dvasinio gyvenimo. Taip, kaip yra daug skirtingų rūšių ragatmikos-bhakti, taip yra daug skirtingų raganugos-bhakti rūšių.

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
11. 

    Sielis
    Vietinis

    Sri Srimad Bhakti Promode Puri Goswami Maharaja:

    Asmuo, turi teisę užsiimti raganuga-bhakti tik tada, kai tikras godumas iškyla jo viduje pasiekti be galo tyrą ir tikrai natūralų prisirišimą prie Krišnos, kuris yra Vradžavasiuose. Todėl mahajanos pasakė:

    krishna-bhakti-rasa-bhavita matih
    kriyatam yadi kuto ’pi labhyate
    tatra laulyam api mulyam ekalam
    janma-koti-sukritair na labhyate

    Sąmonė, kuri prisotinta krišnabhakti-rasos, integruotų transcendentinių emocijų kodensuotos skystos esencijos, negali būti pasiekta netgi dvasiniais nuopelnais, sukauptas per milijonus ir milijonus gimimų. Iš tiesų, yra tik viena kaina pasiekti tai - intensyvus godumas. Jeigu jis yra kur nors prieinamas, asmuo privalo tuoj pat jį nusipirkti. (Sri Caitanya-caritamrita, Madhya-lila 8.70)

    Yra dvi ragatmika-bhakti rūšys: (1) kamarupa (santuokinis santykis, kuriame asmens kiekviena pastanga yra vien tik Krišnos laimei) ir (2) sambandha-rupa (santykis, kuriame asmuo identifikuojasi kaip Krišnos tėvas ar draugas)

    Beprecedentė ir žymi kama-rupa-bhakti egzistuoja vien tik Vradža-devėse. "“Premaiva goparamanam kama ity agamat pratham ity auddhavadyo ’peyatam vanchanti bhagavat-priyah - tauriausia, tyra transcendentinė gopių prema, kuri sudaryta iš visų asmens jutimų pasiūlymo vien tik Krišnos pasitenkinimui yra tradiciškai žinoma kaip kama. Todėl, netgi tokie kaip Uddhava, kurie jau yra labai brangūs Bhagavanui, trokšta šios kama-rupa-premos"

    Kubja [mergina iš Mathuros] turėjo sadharani-rati (bendrąjį prisirišimą prie Krišnos). Ji neturėjo šio kama-rupa-rati (nesavanaudiško santuokinio prisirišimo išpildyti Krišnos norus). Išsilavinę mokslininkai priima, kad nors išoriškai jos meilė priminė premą, faktiškai tai nebuvo prema. Kama-rupa bhaktyje (tyrame santuokiniame atsidavime), kuris yra transcendentinis, nėra nei pėdsako troškimo patenkinti savo paties jutimus.

    Ragatmikos-bhaktos tyroje savęs koncepcijoje, jis mąsto, "Aš esu Krišnos tėvas" ar "Aš esu Krišnos mama". Tai yra sambandha-rupa ragatmika-bhakti ir yra paremta santykiais. Žodis vrishnayah teiginyje sambandhad vrishnayah iš Šrimad Bhagavatam (7.1.31) paprasčiausiai nurodo santykius. Mes turėtume žinoti, kad Vradžos piemenys yra įskaityti į šią ragatmika-bhakti rūšį. Piemenys yra iškilūs kaip ragatmika-bhaktos, todėl kad jie visiškai neturi žinojimo (completely lack knowledge) apie Krišnos didybę.

    <...> Tai reiškia, kad raganuga-bhaktos turėtų vykdyti vaidhi-bhakti dalis pagal savo atitinkamą kvalifikaciją. Tačiau, jeigu asmeniui trūksta noro pasiekti Vradžos santykius, ir jeigu jis vien tik tarnauja Bhagavanui pagal taisyklių ir regulų kelią (vidhi marga), asmuo negali pasiekti Vradžos nuotaikų.

    Toliau, negali būti priimta, kad asmuo, kuris imituoja raga-margos vykdymą iš tikro ją atlieka. Jeigu asmuo, kuris apsimeta, kad yra raganuga bhakta ir rodo godumą, kuris yra dirbtinis, prieš tikram godumui transcendentinei raga-bhakti iškylant, paprasčiausiai šaukiasi daugybės anarthų. Tai atsitinka dėl įsitraukimo į diskusijas, kurios yra netinkamos asmens kvalifikacijai.

    Vien tik malonė suteikia kvalifikaciją godumui raganugos-bhakti.

    Bhakti-rasamrita-sindhu (1.2.309) teigia: “krishna-tadbhakta-karunya-matra-labhaika-hetuka – bepriežastinė Šri Krišnos ir Jo atsidavusiųjų malonė yra viena ir vienintelė priežastis, dėl kurios širdyje iškyla godumas raganuga-bhakti. " Be tikrojo sekimo ragos keliu, nėra kitų priemonių pasiekti vradža-bhavą; todėl, pastangos imituoti ragos kelią jokiais būdais negali būti sulygintos su tikruoju sekimu ragos keliu.

    Šventas vardas maloningai suteikia kvalifikaciją raga-bhakti iškilti to asmens širdyje, kuris priima pilną Šri Namos Prabhu prieglobstį su aiškiu ir nuoširdžiu noru pasiekti raganuga-bhakti. Tokia raganuga bhakti yra charakterizuojama ekstremaliu pasinėrimu į asmens garbinamą dievybę asmens branginamoje rasoje.

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
12. 

    Sielis
    Vietinis

    Iš "Šri Mana Šikšos" pratarmės:

    Atradus prieglobstį prie Šri Čaitanjadevos lotoso pėdų, anksčiau ar vėliau pasirenkamas raga-margos kelias. Aistringai ragos siekiantys sadhakos pirmiausia turėtų užsiimti raganuga-bhakti. Raganuga-bhakti reikalavimai yra nepaprastai aukšti. Kai bhakta iš tikrųjų tampa godus amžinųjų Vradžos gyventojų jausenos, žemiški dalykai jam apkarsta, ir jis nusimeta doringų ir piktų darbų, karmos, akarmos, vikarmos, gjanos, jogos ir su bhakti nesusijusios vairagjos grandines.

    Vaidhi-bhakti kelias (vaidhī-mārga) prasideda nuo šradhos. Kitas žingsnis – sadhu-sanga. Ir toliau atliekant bhadžaną, atsikratoma anarthų. Ilgainiui pasiekiama ništhos, vėliau - ruči, asakti ir pagaliau - bhavos pakopa. Taikant šį metodą, teks gerokai palūkėti, kol nubus bhava, tačiau, atsiradus lobhai (goduliui), netrukus išnyks visos anarthos, nes bhakta nesiekia materialių juslinių malonumų. Stiprėjant lobhai, bunda ir bhava. Tačiau reikia pažymėti, kad, pasirinkus raga-margą, labai svarbu visiškai atsikratyti veidmainystės, melo ir troškimo būti garbstomam. Antraip anarthos tik stiprės, sadhaka pavojingai nuklys nuo pasirinkto kelio ir žemiausią prisirišimą (debased attachment) ims klaidingai laikyti grynuoju prisirišimu (visuddha-rāga). Toks sadhaka ilgainiui vis daugiau bendraus su pasauliečiais ir galų gale patirs nuopuolį.

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
13. 

    Sielis
    Vietinis

    Mes turime daugybę anarthų – tai geismas, godumas, pyktis, puikybė, pavydas, tikrovės nesuvokimas, nama-aparadha, seva-aparadha ir t.t. Kiekvienos anarthos atsikratoma tam tikru būdu. Norint atsikratyti pykčio, pirmiausia reikia atsikratyti troškimų, nes pyktį gimdo būtent neįgyvendinti troškimai. Utama-bhagavata neturi jokių kitų troškimų, išskyrus troškimą patenkinti Gurudevą ir Bhagavaną bei pasiekti prema-bhakti. Tokio bhaktos širdyje apsigyvena Viešpats. Troškimų atsikratoma bendraujant su šventaisiais ir atsiribojant nuo troškimų objektų, tačiau nėra jokių garantijų, kad anarthos vėl neatgis. Tokias garantijas suteikia tik guru-seva, kuri pakerta anarthas iš šaknų. Guru dovanoja mokiniui dvasinį bendravimą, pasakoja hari-kathą, įtraukia mokinį į Krišnos tarnystę, ir ilgainiui mokinio anarthų nelieka.

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
14. 

    Sielis
    Vietinis

    Šryla Bhaktivedanta Narajana Maharadža:

    Netgi sąlygota siela yra kvalifikuota bhakti, bet gauti raganuga-bhakti yra reikalingas godumas. Godumas ateina klausantis labai gražių ir saldžių Viešpaties Krišnos žaidimų iš kurio nors rasika ar tattva-jna Vaišnavo, skaitant Šrylos Rūpos Gosvami ir Šrylos Džyvos Gosvami knygas, skaitant Šrylos Sanatanos Gosvami Brhad Bhagavatamrtam, skaitant Šri Čaitanja-čaritamritą, Šrimad Bhagavatam paaiškinimus, parašytus Šrylos Višvanatha Čakravarti Thakuros ir skaitant Šrylos Bhaktivinodos Thakuros knygas.

    Jei kas nors skaitys šias knygas, labai gražus godumas tikrai apsireikš. Jis turės ateiti, netgi geismingiems ir žiauriems asmenims. Ar žinote Šri Bilvamangala Thakura? Jis buvo labai geismingas prostitutės Čintamani atžvilgiu, ir vis tiek, jis gavo šį godumą. Klausantis ir skaitant, ir bendraujant su rasika tattva-vita vaišnavais, asmuo išvysto šiek tiek godumo, ir galvoja, "Aš noriu tarnauti Šri Krišnai kaip Lalita ir Višakha", ar "Aš noriu mylėti Krišną kaip Mama Jašoda myli Jį. Jis turėtų būti mano sūnus", arba "Aš noriu tarnauti Krišnai kaip Subala-sakha". Jeigu ši godumo rūšis iškyla asmenyje - netgi jeigu jis yra labai geismingas ir turi daug materialių troškimų, ir atrodo, kaip labai bjaurus, ir kvailas, ir nesąmoningas asmuo - jis yra kvalifikuotas gauti raganuga-bhakti.

    [Klausimas:] Kaip šis godumas susijęs su Šrylos Rūpos Gosvami posmu: “Adau sraddha tatah sadhu-sango tha bhajana-kriya tato ’nartha-nivrttih syat tato nistha rucis tatah…….?” Kurioje pakopoje ateina šis godumas?

    [Šrila Narayana Maharaja:] Asmuo, kuris praktikuoja vaidhi-bhakti ir pasiekia asakti ir bhava, gali turėti arba gali neturėti godumo. Adžamila neturėjo godumo, ir kaip atsidavusysis jis eis į Vaikunthą. Iš kitos pusės, godumas gali ateiti pradiniuose etapuose, asmeniui bendraujant šraddhos laiku. Šraddha yra dviejų rūšių: aišvarja-mayi ir lobhamayi, kuri ateina bendraujant su rasika Vaišnavu. Dėl to bendravimo, šraddha gali ateiti iš Vradžos, tada ništa ateis iš Vradžos, tada rūči ateis iš Vradžos, ašakti ateis iš Šri Šri Radha-Krišnos ir bhava ateis iš Lalitos, Visakhos, Subal-sakhos, Motinos Jašodos ir taip toliau.

    Tiems, kurių šraddha (tvirtas tikėjimas) yra link Vaikunthos, jų ništha taip pat bus Vaikuntha-mayi ir jų rūči bus Vaikuntha-mayi. Jų bhava bus Vaikuntha-mayi, ir jie keliaus link arba mukti arba Vaikunthos. Šri Čaitanja Mahaprabhu neatėjo duoti Vaikunthos premos. Kai jis ėjo į Vrindavaną, praeidamas džiungles, laukiniai padarai matė Jį ir girdėjo Jį šaukiant "Haribol, Haribol" Ašaros užpildė Jo akis, ir Jis buvo būsenoje, kurioje negalėjo suprasti kur Jis ir ką Jis darė. Jei kokie gyvūnai buvo paliesti Jo pirštų ar bet kurios Jo kūno dalies - ar netgi Jo garso virpesio "Haribol Haribol" - jie pradėjo virsti šuddha-bhaktomis. Jų sekančiame gyvenime, jie turės labai stiprią šraddhą. Jie neis į Vaikunthą tuoj pat, bet jų šradha, ništa ir rūči sekančiam gyvenime bus labai galinga, ir jie darys pažangą link vradža bhakti. Visas to valdymas yra Čaitanjos Mahaprabhu ar Šri Krišnos rankose.

    [Klausimas:] Tai jūs sakote, kad godumas gali ateiti bet kurioje stadijoje.

    [Srila Narayana Maharaja:] Taip, netgi bjauresniam negu kaništha adhikari. Kaništha adhikari yra taip aukšta.

    [Klausimas:] Kai kurie žmonės sako, kad asmuo turi būti laisvas nuo anarthų, kad toks godumas ateitų.

    [Srila Narayana Maharaja:] Tai yra apa-siddhanta. Šitai niekur nėra parašyta Šri Čaitanja-Čaritamritoje ar Šri Rūpos Gosvami ar Šrylos Višvanatha Čakravati Thakuros knygose. Asmuo gali būti bjauresnis negu Bilvamangala, Jagai ir Madhai ir kiti. Iš pradžių bhakti ateis ir tada visi įžeidimai išnyks. Tai yra bhakti taisyklės ir regulos. Nėra teisinga galvoti, kad turime atsikratyti šių anarthų prieš bhakti apsireiškiant. Bhakti gali ateiti bet kurioje stadijoje. Šrimad-Bhagavatam tai paaiškino. Tie, kurie yra gyvūnai, tie kurie yra moterys, kurie yra vyrai, kurie turi šraddhą, kurie neturi, kurie turi ništha, rūči ir ašakti. Kad ir kur jie yra, jie turėtų pradėti bhakti.

    Bhakti nėra impersonalus dalykas. Ji yra asmuo. Kaip Šri Krišna turi asmeninį pavidalą ir asmenybę, bhakti taip pat turi. Pirminė bhakti asmenybė yra Šrimati Radhika - hladini šakti. Taigi, mes lenkiamės Bhakti devi ir meldžiam, kad ji įeitų į mūsų širdis. Kai ji ateis, ji išvalys mūsų širdis ir paruoš vietą Radhai ir Krišnai. Pirma leiskime bhakti ateiti į mūsų širdis, ir tada visi bjaurūs ir blogi dalykai išnyks. Tai yra procesas.

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
15. 

    Sielis
    Vietinis

    Šryla Bhaktivedanta Narajana Maharadža:

    Vienas dalykas yra suprasti kokios nors konkrečios rasos tobulumą pagal vertinimą, pateiktą raštuose. Visai kitas dalykas yra turėti lobha tai rasai. Kai kas nors turi lobha konkrečiai rasai, tada tos lobhos simptomai bus akivaizdūs sadhakoje. Kai lobha iškyla, raganuga-bhakti sadhana prasideda nuo rūči pakopos. Iš to bus suprasta, kad namaparadha, sevaparadha ir įvairios kitos sadhakos anarthos, didžiąja dalimi, jau išėjo kuo toliausiai. Jis jau sukontroliavo šešias savybes minimas Šrylos Rūpos Gosvami Šri Upadešamritoje (1 posmas); jis iš esmės laisvas nuo šešių trūkumų (2 posmas), jis apdovanotas šešiom savybėm, prasidedančiom utsahan niscayat (entuziazmas ir pasitikėjimas) (3 posmas), atpažinęs tris Vaišnavų tipus, jis įgudęs tinkamai elgtis su jais (5 posmas), ir jis taip pat įsitvirtinęs posmo, prasidedančio tan nama rupa caritadi (8 posmas) reikšmėje. Kitais žodžiais, jis elgiasi pagal tą posmą.

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
16. 

    Sielis
    Vietinis

    Dabar jau pradeda aiškiau darytis. Tiesiog nereikia žiūrėt mechaniškai: ačarijos žino gyvą procesą ir atitinkamai paaiškina, bet į mechaninę sistemą to neįstatysi, arba savo mechanine proto tendencija, nesuvoksi. Pavyzdžiui, kas žino niuansus, kokie yra godumo vystymosi laikotarpiai, santykis su bhakti vystymosi sekos pakopomis, nuo adau sraddha, iš kur tas godumas ateina, kaip jis atrodo, kada jis pilnas, kada nepilnas, kiek ūmus yra perėjimas vaidhi į raganugą ir visa kita visa kita? Guru žino. Iš tikro, mes (turėčiau sakyti aš) nenutuokiam, kas savo esme yra šradha, nei kas yra sadhu sanga, kas yra bhajana-krija, kas yra anartha nivrti, nei mes žinom kas yra anarthos, nei mes suvokiam kas yra raga. Mes girdėjom apie anarthas ir kitus dalykus teoriškai, bet galim turėti kokią anarthą, ir net nesuprasti, kad ją turim, ir kaip tada žinoti, kokioje stadijoje esi... Vaišnavai sako, kad guru mato, kokioj tu stadijoj, pats neturėtum vertinti. Vienu žodžiu, vienas dalykas yra teorija, o kitas - guru ništa ir būti mokiniu guru globoje. Kaništos, kuris yra aukštas lygis, požymis, kad jis nieko neišmano apie raštus ir nelabai ką supranta. Pradėti nuo sadhu sangos ir šradhos...

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
17. 

    Balabhadra das
    Vietinis

    Ačiū Almai už visą triūsą beverčiant. Tai labai svarbi informacija.

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/14) #
18. 

    Lalitapriya
    Dalyvė

    Ačiū Almai labai !

    Parašyta prieš 3 met. ('08/4/15) #
19. 

    Balabhadra das
    Vietinis

    Vis dėl to klydau dėl Narada Munio. Kiek aš supratau, jis neturi vienos staji-bhavos, neturi vienakryptės nuotaikos, ir tarnauja Krišnai. Jis yra ir Vaikuntoje, jis yra Vrindavano kundžose kartu su mandžarėm. Tai reiškia, jog jis ragauja visų rūšių premą.

    Parašyta prieš 3 met. ('08/5/4) #
20. 

    ratikala
    Dalyvė

    hm..

    girdėjau Narada Munis iš tolo siūlo nusilenkimus pradedantiem bhaktam manjari nuotaikoj.. dideli šunys pranašesni prieš mažus liūtukus.. bet liūtukai užauga..

    Parašyta prieš 3 met. ('08/5/10) #

RSS feed for this topic

Atsakyti »