Tyra Bhakti Forumas

apie Bhakti, Vaišnavus, Filosofiją bei Sadhaną

1. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   BV Vamanos Gosvamio (Šrilos Gurudevo guru-brolio) mokiniai pasakojo visokiausių istorijų apie jį.

   Kartą jis su mokiniais viešėjo Orisoje, kur lankėsi tirthose (šventosiose vietose) bei savoo mokinių namuose. Kai jie įsėdo į traukinį grįžti atgal į Navadvipą, Vamana Maharadžas prisiminė, jog jis buvo pažadėjęs apsilankyti pas vieną moteriškę, kuri labai prašė jį apasilankyti. O Vaišnavas visada laikosi savo žodžio. Bet jau buvo per vėlu.

   Traukiniui pajudėjus BV Vamana Maharadžas pasinėrė į harinamą. Po poros valandų brahmačariai išsitraukė savo lėkštes ir prasadą, kurį vežėsi su savimi. Vamana Maharadžas atsisakė valgyti tvirtindamas, jog jis jau sotus. "Kaip tai, gurudeva, mes dar šiandien prasado negarbinom?" - paklausė brahmačariai. "Aš jau pavalgiau pas tą Didi," - atsakė Maharadžas. Visi tik pečiais pagūžčiojo.

   Tik po kurio laiko brahmačariai susisiekė su šita Bhaktivedantos Vamanos Gosvamio mokine, kuri patvirtino, jog jisai tikrai lankėsi pas ją kaip ir žadėjo, bendravo su ja ir ragavo jos paruoštą prasadą (kai tuo pat metu jis sėdėjo traukinyje).

   

   vaisnava vijaya!

   ~ Indija yra visu religijų lopšys ~

   Parašyta prieš 4 met. ('07/9/28) #
2. 

   jayagovardhan
   Dalyvė

   Vaisnava vijaya! Ši istorija nuostabi, kai tik ją prisimenu, nuotaika pakyla. Panašiai kaip visuomet imi šypotis, kad ir labai sunkioje situacijoje bebūtum, kai pasakai "Radhe Radhe".

   O gal žinai smulkiau tą nutikimą, kaip Šrila Gurudevas buvo paaukštintas pareigose, nors pasinėręs kartoti džapą "nenuėjo į darbą"?

   Neliūdėkime dėl nieko, bet verkime dėl Krišnos.

   Parašyta prieš 4 met. ('07/9/30) #
3. 

   jayagovardhan
   Dalyvė

   Man dar labai patinka ši istorija, pasakojama per Vradža Mandalos Parikramą:
   ----------------------------------------------------------
   Kartą, labai seniai, Džhadū Mandaloje gyveno sena moteriškė, savo namuose turėjusi girnas.
   Tuo akmeniu maldavo kitiems žmonėms grūdus ir taip galėjo pragyventi.
   Ji buvo Krišnos ekantika bhaktini, vienintelio Krišnos tarnaitė.

   Maldama grūdus visuomet nuostabiu balsu dainuodavo puikiuosius Krišnos vardus,
   o tuo tarpu girnos keldavo dudenantį garsą: gharr-gharr.

   Vieną rytą per brahma-muhurtą, kai ji malė grūdus ir įsigilinusi dainavo saldžius Krišnos vardus, pasirodęs labai gražus ir jaunas tamsaus gymio berniukas uždėjo koją ant jos girnų.

   Jis tarė:
   – Maiya! Kodėl tu taip suki girnas, kad jos kelia tokį garsų triukšmą: gharr-gharr? Dėl to Aš negaliu užmigti.

   Senoji moteriškė truputį išsigandusi atsakė:

   – Mano brangus sūnau, jei nesidarbuočiau šiomis girnomis, iš ko tada pragyvenčiau?
   Gražusis tamsaus gymio berniukas atsakė jai:

   – Ant tavo girnų paliksiu Savo pėdų atspaudą. Žmonės ateidinės jo pasižiūrėti ir dosniai už tai aukos. Be vargo taip pragyvensi, ir nebereikės naudotis girnomis.

   Taip pasakęs berniukas pradingo.
   Išaušus rytui senoji moteriškė pastebėjo, kad ant jos girnų akmens atsirado pilnos berniuko pėdos įspaudas.

   Susirinko visa minia žmonių, trokštančių pamatyti tą atspaudą,
   ir sulig kiekviena diena norinčiųjų tik daugėjo.
   Moteriškė ėmė gyventi iš gaunamų aukų ir visą laiką pasiliko apsvaigusi (unmatta) nuo prisiminimų apie šį nutikimą.

   (ir kas gi nenorėtų patirti tokių nektariškų įvykių?)

   Parašyta prieš 4 met. ('07/9/30) #
4. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   O gal žinai smulkiau tą nutikimą, kaip Šrila Gurudevas buvo paaukštintas pareigose, nors pasinėręs kartoti džapą "nenuėjo į darbą"?

   Šrila Gurudėvas prieš tai buvo aukšto rango policininkas. Vieną kartą jis nuvyko į Navadvipo parikramą, kur susitiko vieną vaišnavą guru. Tai buvo Šrila Bhaktipragjana Kešava Maharadžas. Pabendravęs su juo, Šrila Gurudėvas jautė pakylėjimą ir pradėjo kartoti šventus vardus.

   Po šio susitikimo, kai Gurudėvas grįžo namo, jis jautė didelę ekstazę bekartojant mahamantrą. Jis prasėdėjo visą naktį ir sekančią dieną bekartodamas džapą. Jis žinojo, kad jam reikia eiti į darbą, tačiau galvojo: "Krišnos vardai yra tokie saldūs, aš nenoriu sustoti. Kas bus tas bus - aš kartosiu toliau." Taip jis praleido darbo dieną.

   Sekančią dieną jis vis dėl to susiruošė į darbą. Žinoma, Gurudėvas tikėjosi, jog jis gaus pylos už tokį savo elgesį, tačiau visi jį pasitiko plojimais. Gurudėvas nieko nesuprato, kas atsitiko.

   "Nejaugi tu nepameni, kaip tu išsprendei tą reikalą? Mūsų bosas labai patenkintas, ir mūsų kailiai taip pat sveiki!"

   Pasirodo tą dieną, kai Gurudėvas sėdėjo namie ir kartojo mantras, Krišna (kas kitas) apsireiškė jo pavidalu ir nuėjo į darbą už jį. Kiek pamenu tą dieną policijos poskyryje dingo svarbus dokumentus, ir visi lakstė kaip nudegę. "Šrila Gurudėvas" rado tą dokumentą ir išgelbėjo situaciją. Kita girdėta versija yra ta, kad "jis" išsprendė kažkokią svarbią bylą.

   Vienu žodžiu, didžiai nustebusiam Gurudėvui buvo suteiktas paaukštininmas. Jis suprato, jog reikalas su Krišna yra tikrai rimtas - jis daugiau į darbą nebegrįžo. Naktį paliko namus ir niekada nebegrįžo. Bėgo per džiungles, sėdo į paskutinį traukinį į Navadvipą. Navadvipo stotyje jo laukė brahmačiaris su žibintu ir lietsargiu. Jis pasakė, kad Guru Maharadžas (Šrila Bhaktipragjana Kėšava Maharadžas) [jau žinodamas] atsiuntė jį pasiimti iš stoties...

   Parašyta prieš 4 met. ('07/12/12) #
5. 

   ratikala
   Dalyvė

   jay !

   Parašyta prieš 4 met. ('08/4/14) #

RSS feed for this topic

Atsakyti