Įdomu buvo pasiskaityti. Kažką panašaus esam girdėję iš Šripad Damodara Maharadžo.
Mirtis ir pragaras
(20 posts) (4 voices)-
Sielis
VietinisAutoriai pavadino tai horror stories. Amerikiečių pasakojimai apie Jamadutas.
Vienas žmogus nusipirko Šri Išopanišadą. Bet šiaip jis buvo eilinis girtuoklis. Ir kažkas jam su sveikata nutiko, apsilankė Jamadutos. Jau jį griebė, bet tada jis pamatė viršelį knygos, kuri gulėjo lentynoje. Viršelis buvo realybė - iš Ananta Šešos nasrų ėjo liepsna. Jis sušuko "kas tai" - Jamadutos jam atsakė, kad "tai iš ten kur tu pateksi". Bet galiausiai jo nepaėmė, tada jis atėjo pas atsidavusius su ta knyga ir prašė, kad tik kaip nors jį priimtų būti šventykloje.
Vienos matadži tėvas susirgo nepagydoma liga ir gulėjo ligoninėje. Ateistas. Pas amerikiečius medikus yra toks terminas - terminal restlesness, priešmirtinis neramumas, kai ligonis nežinia ko blaškosi, nori pasislėpti, prašo iškviesti policiją, kad jį apsaugotų nuo kažko. Taigi, matadži slaugė savo tėvą, ir jis pradėjo blaškytis, labai išsigandęs ir nuolankiai kažko vis prašė, kad jį paliktų ramybėje - ilgas valandas. Jo klausia kas yra, jis sako - aš bandau pasakyti, bet negaliu. Matadži paskui nuėjo ilsėtis, ir tada ji pagalvojo, kad tai galėjo būti Jamadutos, ir pasakė tai dukrelei. Dukra sako - taip, aš juos mačiau, trys buvo virš jo. Ji ėmė melstis Paramatmai, kad išgelbėtų tėvą. Paramatma atsakydavo - kam? jis tik vėl darys įžeidimus. Galiausiai matadži budėjo šalia tėvo iki mirties ir kartojo mantrą į ausį, bei lašino šventų upių vandenis į burną. Jis išėjo ramiai. Tam tėvui dar vaidenosi šunys. Paskui ji iš atsidavusių, kurie žinojo šventraščius apie Jamamaradžą, išgirdo, kad kelias dienas prieš mirtį, pasirodo Jamaradžos šunys, kurie uosto ir ieško kur miršta nenaudėlis.
Kitam pasakojime, asmuo buvo griebiamas Jamadutų, ir tuo metu taip pat pateko į vietą, kur buvo jo jau išėję giminaičiai. Bet jis jautė, kad nei vienas negali padėti, išskyrus vieną seserį atrodo, kuri buvo praktikuojanti krikščionė.
Ir dar keletas pasakojimų yra, bet man labiausiai įstrigo šitie momentai. Terminal restlessness - gana dažnas reiškinys pas amerikiečius.
Šri Šrimad Bhaktivedanta Swami Šryla Prabhupada kai kuriose vietose rašo - Krišnos sąmonė gelbėja Vakarų žmonės. Kitaip - Jamadutos yra čia (Jamadutas are there).Parašyta prieš 4 met. ('07/8/22) # -
Balabhadra das
VietinisPas mus Birmingheme gyvena tok Dživa prabhu, Šrilos Prahupados mokinys. Jis pasakojo, kaip jie eidavo į sankirtaną San Franciske.
Kartą jie platino knygas aerouoste, nes tai buvo gana gera vieta susitikti su žmonėm. Kartą jie susistabdė vieną turistą ir ėmė pasakoti. Nepamenu kokią knygą jis tuo metu turėjo, tačiau ėmė kalbėti apie mirtį ir vartė per paveiksliukus. Kai žmogelis pamatė tą piešinį su jamadutom, jis staiga išbalo, išpylė jį šaltas prakaitas, ir jam prireikė prisėsti.
Jis papasakojo, kad kartą buvo miręs, pateko į auto avariją. Jis gulėjo gatvėje ir viską matė ir suvokė, kas aplink jį vyksta. Staiga iš šešėlių pasirodė kraupios žmogystos su šunimis. Jis baisiausiai persigando, tačiau nieko negalėjo padaryti, buvo tarsi sukaustytas. Nepamenu, kaip viskas ten jam baigėsi, tačiau matyt žmogeliui ne laikas dar buvo, ir jis atsipeikėjo ligoninėje - sugrįžo.
Tai buvo jau senokai atsitikę, tačiau kaip pamatė jis tuos paveiksliukus, jam visi prisiminimai grįžo.
Šrimad Bhagavatam sako, jog prieš mirtį pasirodo jamadutų šunys, maždaug 2-3 dienas prieš mirtį - tai ženklas. Atėję jamadutos paprastai turi 3 įrankius - kujį, kablį ir virvę. Su kūju vienas jų išmuša sielą su visu astralu iš fizikinio kūno, kitas jį pagauna ir galų gale esybė supančiojama ir nusitempiama žemyn pas Jamadutą Maharadžą, mirties pusdievį, kuris sprendžia tolimesnį tos esybės likimą.
Sakoma, jog mes galime pasirinkti, ar iš pradžių eisime kentėti už savo blogą karmą ir po to mėgausimės gerąja karmą ar atvirkščiai. Mat per gyvenima savo, mes pridarome tiek gerų darbų, tiek blogų, net patys to nežinodami.
Parašyta prieš 4 met. ('07/8/22) # -
Sielis
VietinisKuo toliau tuo idomiau. Ir šiurpu.
Rašei: Su kūju vienas jų išmuša sielą su visu astralu iš fizikinio kūno, kitas jį pagauna ir galų gale esybė supančiojama ir nusitempiama žemyn pas Jamadutą Maharadžą, mirties pusdievį, kuris sprendžia tolimesnį tos esybės likimą.
Radau internete:
čia iš krikščionių ortodoksų puslapio:
Thecla's Vision
Another vivid Orthodox vision of the afterlife was granted to a novice named Thecla. She reported seeing three great furnaces in a dream.Demons pulled people out of the furnaces, then beat the people with hammers. This place, Thecla understood, was assigned to Christians who did not act according to their faith. Their sins included indecent language and failure to honor holy days.
Arba iš kitos vietos:
AS SOON AS I DID, I WOKE UP TO FIND MYSELF COMING OUT OF MY BODY AND FLOATING TO THE CORNER OF THE CEILING... I COULDN'T BELIEVE IT, BUT I KNEW, THAT I WAS DYING. I WAS ON THE NE CORNER OF THE CEILING AND ADJACENT TO ME ON THE NW CORNER OF THE CEILING, WAS A MALE PRESENCE WHO WAS "PULLING" ME WITH SOME KIND OF ROPE OR CORD THAT WAS CONNECTED TO ME, AND HE WAS TELLING ME, "IT'S TIME TO GO, IT' TIME TO LEAVE THIS WORLD" AND I TOLD HIM "NO! I CAN'T LEAVE MY MOM, MY DAD, MELVIN CALVIN PETE MARYLOU AND DOLORES. AND I KEPT REPEATING THAT AND TELLING HIM "NO NO NO NO NO!!!! I CAN'T, I CAN'T LEAVE THEM THEY'LL GO THROUGH A HARD TIME WITHOUT ME! I CAN'T I CAN'T!!!! THROUGH THIS, HE KEPT PULLING ME AND SAYING TO ME THROUGH OUR MIND, IT'S TIME TO GO, IT'S TIME TO LEAVE THIS WORLD.. AND MY WILL WAS NOT TO GO. I DIDN'T WANT TO LEAVE MY FAMILY BECAUSE I KNEW THEY WOULD GO THROUGH A HARD TIME WITHOUT ME.Parašyta prieš 4 met. ('07/8/23) # -
Balabhadra das
VietinisAš įsivaizduoju, kiek yra baisių istorijų apie juos.
Tačiau Vedanta Sutra taip pat sako, jog yra 118 kanalai, vaninami nadžiais. Jai siela palieka kūną. Taip pat mirtis yra 3 gunose. Tai verčia mane manyti, jog Jamadūtos ateina pasiimti pačių beviltiškiausių.
Siela palieka kūną per vieną iš nadžių. Jei ji palieka kūną per lytinius organus ar išsituštinamąją angą, ji paprastai eina į pragariškas planetas. Ji taip pat gali palikti kūną per krūtinę, pilvą ar galvą, atitinkamai pagal gunas.
Tačiau tiktai vienas nadis yra susijęs su išsivadavimu, ir tiktai Paramatma gali parodyti jai kelią.
Parašyta prieš 4 met. ('07/8/24) # -
jayagovardhan
Dalyvėaho vicitram bhagavad-vicestitam
ghnantam jano 'yam hi misan na pasyati
dhyayann asad yarhi vikarma sevitum
nirhrtya putram pitaram jijivisati (Šrimad Bhagavatam 5.3)"O varge! Kaip tad yra stebėtina, kad kvaili materialistai visiškai nekreipia dėmesio
į artėjančios mirties didžiulį pavojų! Nors žino, kad mirtis ateis neišvengiamai, tačiau elgiasi bejausmiškai ir nerūpestingai. Jei miršta tokio žmogaus tėvas, šis tik trokšta pasimėgauti savo tėvo palikta nuosavybe, o jeigu šį pasaulį palieka sūnus, lygiai taip tenori mėgautis savo sūnaus turtais. Bet kokiu atveju nepaisydamas pavojaus bando pasidžiaugti materialia laime ir sukauptais pinigais"O Šrila Šridhara Svamis sakydavo: WE MUST DIE TO LIVE. -turime numirti, kad gyventume.
Neliūdėkime dėl nieko, bet verkime dėl Krišnos.Parašyta prieš 4 met. ('07/9/12) # -
jayagovardhan
DalyvėBeje Gal turite kokių nuotraukų is PRAGARO?
ar bent brėžinių, kokia jo struktūra ir įvairovė? prie vartu teko pastovėti, bet neužsukau, ačiū vienai asmenybei...Ir dar turiu vieną nedidelį klausimėlį: ar skiriasi žmonės, į Žemę grįžę iš rojaus planetų, pasibaigus jų gerais darbais užsitarnautam malonumų periodui, ir žmonės, sugrįžę į Žemę, po didvyriškai atkentėtų nuodėmių pragare? Juk ten praleidžiamas visai nemenkas laiko kiekis, ir kažkoks įspūdis turėtų išlikti,- ar pasimiršta visai? Grįžus iš rojaus, kur tūkstančius kartų geriau buvo pataikauta juslėms, čia turėtų būti labiau nei liūdna, o grįžus iš pragaro - visai nieko situacija.
Taigi, ar skiriasi tų žmonių pasaulėjauta ir elgesys? Iš to kyla dar vienas klausimukas- kaip geriau rinktis, kai reikia pasirinkti: pirma atsiskaityti už savo netikusį elgesį, o po to eiti mėgautis užsidirbtos gerosios karmos vaisiais, ar atvirkščiai? Ar nesvarbu, kaip? O gal čia viskas individualiai?
Parašyta prieš 4 met. ('07/9/30) # -
Sielis
VietinisAš rinkčiaus pirma pragarą, nes gal po to daugiau nuolankumo
Bet kalbant kaip kas tarp žmonių ir kokioms savybėm po dangaus/pragaro, tai prisiminiau vakar klausytą paskaitos įrašą, kur Šryla Prabhupada lygina sielos transmigaciją su gėlės kvapo sklidimu - niekas nemato kvapo, bet jis yra ir jį skleidžia gėlės. Taip sielą perneša proto ir intelekto būsena, ir nors niekas nemato nei iš kur nei kodėl, bet būtent protas ir intelektas atneša sielą į tam tikrą situaciją, pagal jos ankstesnę dispoziciją. Kaip kvapo neįmanoma pamatyti, tik pajusti kaip faktą, taip sielos ankstesnės klajonės nematomos ir nenustatomos (paprastiems žmonėms), bet faktas, kad ji čia yra pats sau pakankamas.
Dar viena mintis - klausiau įrašą klausimų jūsų Guru Maharadžui, ir jis apie tam tikrus klausimus pasakė: šie klausimai yra tušti - klausimai turėtų būti iš to, ką kalba šastros. Ta prasme, supratau tiek, kad šastrose pasakyta kas svarbu sadhakai, esmė, kuri yra dvasinio kultivavimo pagrindas ir pateikia jam pakankamai žinojimo, o įvairiausių kitų galimų klausimų ratas sadhyos neliečia, todėl sadhaka neturėtų eikvoti laiko juos spręsdamas. Ten taip juokais toks klausimas buvo užduotas iš pažengusių vaišnavų: "why do you bother with all these things?". Tai pagalvojus, smulkus tokių klausimų nagrinėjimas, kaip pvz. "tai kaip ten Viešpats Brahma tvarko visą visatos kūrimą, molekulių, ląstelių, grubių kūnų kūrimo ir pan. lygyje", kai šastrose sakoma, kad tie ir tie pusdieviai pradėjo visas gyvūnų rūšis ir nesiplečiama, jau užeina už adekvačių klausimų rato. Arba Šukadeva Gosvami apsako tik principinius visatos regionus ir jų gyventojus. Kaip matom danguj yra milijonai planetų, tai jeigu apsakyti kiekvieną, tai Šrimad Bhagavatam išsiplėstų iki milijonų šlokų. Šryla Prabhupada pasakė, kad vienai Šrimad Bhagavatam šlokai išnagrinėti reikia mėnesio, reiškia visos Šrimad Bhagavatam kruopšti studija užimtų 1500 metų.
Parašyta prieš 4 met. ('07/10/1) # -
Balabhadra das
VietinisBeje Gal turite kokių nuotraukų is PRAGARO?
ar bent brėžinių, kokia jo struktūra ir įvairovė?Ne, neturiu, jamadutos kofiskavo visus daiktus, kai paskutinį kartą tenai keliavau.
Šiaip tai sakoma, kad po mirties Jamadutos atgabena mus pas Jamaradžą, kuris peržiūri visą mūsų veiklą ir nusprendžia tolimesnį likimą.
Toliau teko girdėti 2 versijas: arba jis duoda mums pasirinkti, eiti pirma į pragarą ir po to į rojų, arba pats nusprendžia kur mums pirma eiti, atitinkamai pagal pasvertų poelgių pranašumą.
Dar prisimenu vieną istoriją, kai Šyva prakeikė kažkokį žmogų, kad šis pūtų pragare ilgą laiką. Žmogus pripažino savo klaidą ir atsiprašė. Bet kadangi prakeikimas jau buvo ištartas, tai Šyva, ant viršaus ištarė ir palaiminimą:
"Gerai, aš patenkintas tavimi dabar. Todėl noriu, kad tūkstančiai metų pragare truktų tiek vieną akimirką." Iš tiesų žmogelis prasmego pragaran ir vėl grįžo sekančią sekundę.
Parašyta prieš 4 met. ('07/10/7) # -
jayagovardhan
DalyvėPer daršaną kartikos metu Šrilos Gurudevo kažkas paklausė,
kiek laiko praeina nuo žmogaus mirties, iki kol jis gauna naują kūną.
Atsakymas buvo, kad:
pirma žmogus gauna naują kūną, o tik po to palieka senąjį. (pastebėjau, kaip daugelis ten buvusių smarkiai nustebo po šio atsakymo)Parašyta prieš 3 met. ('08/5/2) # -
jayagovardhan
DalyvėAš ir ne visai suprantu, kaip šitai suprasti.
Parjanya šiek tiek paaiškino, pagal Vanos Maharajo aiškinimus,
pasirodo, paprastų žmonių kelias iki kito gimimo yra visai netrumpas,
atrodo, į saulės planeta keliauja, po to į kitas, po to lietumi pasiekia žemę
ir patenka į grūdus, vėliau, kas tą grūdą suvalgo, iš tos būtybės vėl gimsta.O bhaktoms kitaip viskas vyksta. greičiau. iš karto pereina į
naują žmogaus kūną, kartais net iš anksto gali pasirinkti.
Niekur klajoti nereikia, kaip gerai... Jei ką ne taip supratau,pataisykite.Parašyta prieš 3 met. ('08/5/31) # -
Balabhadra das
VietinisŠrila Gurudevas sako, jog siela niekada nebūna laisva nė momentui. Jis duoda vieno vabalo pavyzdį: šis, bekeliaudamas nuo vieno lapo iki kito, nepaleidžia seno lapo tol, kol tvirtai nesilaiko į naują. Sielai - jokios pertraukos.
Taip pat girdėjau Šripad BV Vana Maharadžą cituojant Vedantą taip pat ir Dživos Gosvamio Dživa-sandharbą. Anot raštų, siela po mirties prima keliauja pas Jamadutą Maharadžą (mirties pusdievį), kuris, sverdamas tavo darbus, nusprendžia, ką toliau su tavimi daryti. Siela eina pragaran už blogus darbus, paskui eina į rojines planetas mėgautis geros karmos vaisiais. Pusdieviai atlieka jagją: "Svaha, svaha" ir meta aukojamus ryžius į šventą ugnį. Tie ryžiai, tai mes, sielos, grįžtančios į materialų pasaulį kartu su lietumi vandens lašų pavidalu. Siela, patekusi į žemę, persikelia į augalą (grūdą), jį suvalgo vyras, vyras apvaisina moterį, ir tokiu būdu mes įgauname naują kūną.
Dėl bhaktų nežinau, gali būti, nes Krišna nenori labai jau ilgai laukti :D.
Dažniausiai žmonės galvoja, kad po mirties viskas bus baigta - tik tuščia juoduma. Tačiau tai būtų per labai gerai. Žmogus gimsti vėl ir vėl ir vėl ir tu niekaip negali sustabdyti tų pačių problemų gyvenimas po gyvenimo. Kokiems užkietiejusiems ezoterikams tai gali atrodyti kaip kokia labai traukianti idėja, tačiau pragyventi 1000 gyvenimų daug maž pagal tą patį scenarijų iš tikrųjų yra labiau panašu į košmarą.
Parašyta prieš 3 met. ('08/6/9) # -
xiao
Memberjeigu gerai supratau , kai kurie iš jūsų pamenate savo apsilankymus įvairiose vietose . cituoju jayagovardhan žodžius "prie vartu teko pastovėti, bet neužsukau, ačiū vienai asmenybei..." , ar žengiant dvasinio tobulėjimo keliu , tos , regis pamirštos kelionės tampa vėl regimos ? kitaip tariant , matymo spektras gerokai prasiplečia ? teko skaityti , jog žmonėms atsiveria trečioji akis , pradedamos matyti auros ? ar aš truputėli ne taip supratau ?
jamadutos , pasiuntiniai iš pragaro su kūjais , kabliais ir virvėmis bei šunų palyda . ar tik žmonės juos tokius mato ? nes , šie aprašymai labai jau panašūs i įvairių siaubo filmų personažų aprašymus . kabliai ir kūjai , taip pat kelia baimę žmonėms , tačiau tai gal ir labiau būdinga tik žmonėms .
taip pat , dar norėjau paklausti apie rojų už gerus darbus bei pragarą už blogus . jeigu aš nenoriu nei rojaus malonumų , nei pragaro kančių ? kaip supratau pasirinkimo nelabai ir gali būti ? ka pridirbai už tą ir turėsi atsakyti ?Parašyta prieš 1 met. ('10/2/22) # -
Sielis
Vietiniskitaip tariant , matymo spektras gerokai prasiplečia ?
Tikriausiai, įvairiom formom. Vizijos, dvasiniai patyrimai ir t.t.
jamadutos , pasiuntiniai iš pragaro su kūjais , kabliais ir virvėmis bei šunų palyda . ar tik žmonės juos tokius mato ? nes , šie aprašymai labai jau panašūs i įvairių siaubo filmų personažų aprašymus . kabliai ir kūjai , taip pat kelia baimę žmonėms , tačiau tai gal ir labiau būdinga tik žmonėms .
Kaip ir rašė, tai kūjis, kablys ir virvė yra specialūs Jamadūtų įrankiai sielai iš kūno ištraukti, ne šiaip pagąsdinimui. Tai gal kitam matavime, mentaliniai objektai, bet išvaizdą jie turi tokią. Pati vaizdo prigimtis nėra būdinga tik šiam žemiškam lygmeniui - visur yra regėjimas ir regimi objektai.
Paveiksle trys Jamadūtos traukia sielą iš kūno, ir keturi Višnudūtos, Dievo tarnai, ateina gelbėti, nes mirštantis Adžamila šaukė sūnų: "Narajana, Narajana", o Narajana yra Dievo vardas.
kaip supratau pasirinkimo nelabai ir gali būti ? ka pridirbai už tą ir turėsi atsakyti ?
Čia panašiai kaip, jeigu įsėdai į lėktuvą į Londoną, teks išlipti Londone. Nuo situacijos neišeina pabėgti. Bet yra pasakojimų, kaip sielos atsidūrę tokiose situacijose, kaip pvz. reikia eiti į pragarą, per maldą ir malonės prašymą pagerina savo situaciją. O dėl rojaus malonumų - pvz. būna pasakojimų near-death experiencų, kai žmonės nenori grįžti atgal pabuvę aukštesniame lygyje. Ne taip lengva atsispirti tikriausiai, susidūrus realiai su rojaus atmosfera. Bet jeigu dvasinė praktika yra, ir atsidavimas Dievo valiai, tada kitaip tikriausiai.
Parašyta prieš 1 met. ('10/2/22) # -
xiao
Memberačiū už atsakymus .
taip , sutinku , na bent jau galiu spėti , jog patyrus didesnius malonumus negu egzistuojančius žemėje , atgal visiškai nesinori grįžti , tačiau , tai tik būtent pastarųjų malonumų sukelti jausmai , norai . kaip buvo užsiminta , tiek praleistas laikas pragare , tiek rojuje yra - ribotas . kiek "užsidirbai" , tiek ir gausi . taigi , ko verta egzistencija , jeigu malonumai , o malonumai pagal bendrą sampratą - palaiminga egzistencija , trunka tik atitinkamą laiko tarpą ir vėliau vėl tenka kentėti ? ... nebent šitaip su pasiaukojimu tarnaujant Viešpačiui ir neatsisakant savo juslių bei materialaus kūno .Paveiksle trys Jamadūtos traukia sielą iš kūno, ir keturi Višnudūtos, Dievo tarnai, ateina gelbėti, nes mirštantis Ajamila šaukė sūnų: "Narajana, Narajana", o Narajana yra Dievo vardas.
berods pamenu šią istoriją , kuomet Adžamila pavadinęs savo sūnų Narajanos vardu , nors ir ištekėjęs už laisvo elgesio moters į pragarą nepakliuvo , nes kiekvieną kartą šaukdamas savo sūnų , ištardavo ir Dievo vardą .Parašyta prieš 1 met. ('10/2/22) #
