Ruošiamasi peržiūrėti Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją, kurioje jau gali būti numatytos grėsmės, keliamos globalinio atšilimo - reiškinio, vis labiau verčiančio pasaulį susirūpinti.
Tokios galimybės neatmeta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, tačiau, anot jo, kol kas šio klausimo dar nekėlė nei šalies Aplinkos ministerija, nei kas nors iš politikų.
"Matyt, strategijoje turėtų būti numatytos išryškėjančios grėsmės", - pripažįsta A. Sadeckas.
Panašu, kad pasaulis vis labiau įtiki šiurpinančiomis mokslininkų prognozėmis. Neseniai jau ir Pentagonas paskelbė išleidęs ataskaitą apie nacionaliniam saugumui kylančius pavojus, kuriuos sukelia klimato atšilimas.
Prilygina pasaulio pabaigai
Pasaulio mokslininkai dar septintajame 20 amžiaus dešimtmetyje pateikė įrodymų, kad dėl žmogaus ūkinės veiklos pradėjo sparčiai keistis mūsų planetos klimatas. Būtent tada mokslininkai pirmą kartą atkreipė politikų dėmesį į šią problemą ir perspėjo, kad jei nebus imtasi priemonių, sulauksime neprognozuojamų katastrofinių padarinių ekosistemoms.
Mokslininkai kuria galimų pokyčių žemėje, susijusių su vadinamojo šiltnamio efekto stiprėjimu atmosferoje, scenarijus. Kai kurie jų jau net sudarė prognozes, iš anksto numatydami, kokius pasaulio miestus, salas nusiaubs gamtos stichijos, sukeltos pasikeitusių klimato sąlygų. Kiti mokslo žmonės mūsų planetos laukiančias permainas net prilygina pasaulio pabaigai.
Neabejojama, kad šiltnamio efektas stiprėja dėl žmonijos veiklos, energetikai, pramonei ir transportui išmetant į aplinką didžiulį kiekį anglies dvideginio dujų.
Vandens garai ir anglies dvideginis atlieka pagrindinį vaidmenį susidarant šiltnamio efektui, jų įtaka žemės klimatui - milžiniška.
Pasak Lietuvos energetikos instituto profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario Juozo Burneikio, vandens garai ir anglies dvideginis sulaiko planetos šilumos spinduliavimą: jei jų atmosferoje nebūtų, vidutinė atmosferos temperatūra būtų apie 30 laipsnių Celsijaus žemesnė nei dabar. Tai yra, net pusiaujo srityje vidutinė temperatūra būtų neigiama, o vietoje vandenynų būtų ledynai.
Kopenhagoje įsikūrusi Europos aplinkos agentūra paskelbė, kad dabar anglies dvideginio dujų yra susikaupę 34 proc. daugiau nei buvo iki pramonės revoliucijos.
Tačiau, anot Ciūricho astronomijos instituto mokslininkų, visuotinis atšilimas gali būti susijęs ne vien su tuo, kad atmosferą teršia pramonės ir transporto išmetamos anglies dvideginio dujos. Mokslininkai daro išvadą, kad procesai kosmose ir žmogaus veikla papildo vieni kitus.
Naujausi mokslo duomenys rodo, kad Saulės aktyvumas dabar yra pats didžiausias per paskutinį tūkstantmetį. Mokslininkai nustatė, kad pastaraisiais dešimtmečiais labai padaugėjo Saulės dėmių. Lygiagrečiai, anot jų, prasidėjo visuotinis klimato atšilimas. Pasak Ciūricho mokslininkų, aukšto ir žemo Saulės aktyvumo periodai per paskutinįjį 1000 metų sutampa su Žemės klimato pokyčiais. Netikėčiausiu savo radiniu mokslininkai vadina tai, kad per visą tirtą laikotarpį (1150 metų) Saulė niekada nebuvo tokia aktyvi kaip pastaruosius 60 metų. Lėtai didėjęs Saulės dėmių skaičius paskutiniaisiais amžiais staiga šoktelėjo.
Šylanti oro temperatūra - pražūtinga
Garsaus Lietuvos klimatologo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arūno Bukančio duomenimis, per paskutinius 150 metų oro temperatūra žemėje pakilo apie 1 laipsnį Celsijaus. Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį - maždaug puse laipsnio.
Anot A. Bukančio, iki 21 amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra Lietuvos teritorijoje gali pakilti dar 3-4 laipsniais. Kitais duomenimis, Lietuvoje, kaip ir kitose Europose šalyse, temperatūra atšils iki 4,9 laipsnių.
A. Bukančio teigimu, temperatūra 3-5 laipsniais turėtų atšilti visoje planetoje. Vidutinėse ir poliarinėse srityse bus dar šilčiau - temperatūra gali kilti net 6-7 laipsniais.
Per artimiausią šimtmetį temperatūra daugiau kaip 5 laipsniais pakils ir Azijos šalyse nuo Kazachijos iki Saudo Arabijos, kurios, žinia, ir dabar negali skųstis per vėsiu klimatu. Kai kuriose iš šių šalių - Uzbekijoje, Afganistane, Tadžikijoje, Irane - šiais metais dėl didelės sausros buvo prasidėjęs badas. Panaši perspektyva laukia ir sausrų kamuojamų Vakarų Afrikos šalių.
JAV nacionalinio atmosferos tyrimų centro mokslininkai teigia, kad pasaulinis atšilimas sukels dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Karščio bangos padidino vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų mirties riziką.
Gamtos atsakas - audros, liūtys, potvyniai
Anot J. Burneikio, vyraujanti nuomonė, kad atšalimas - blogai, o atšilimas - gerai, yra klaidinga. Iš tiesų blogai ir viena, ir kita, mat civilizacijos egzistavimo pamatas - nusistovėjusios klimato sąlygos: nepageidautinas bet koks nukrypimas, mat tokiu atveju žmonija būtų priversta prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.
Profesoriaus teigimu, atšalimas 3-4 laipsniais Celsijaus sukeltų naują ledynmetį; ledo dykyne virstų didžioji dalis žemės. Tuo tarpu atšilimas 4-5 laipsniais atneša tokias pasekmes: neišvengiamai pradeda tirpti ledynai, kyla vandenynų lygis, užliejamos derlingiausios žemės.
Blogiausia, anot profesoriaus, kad dėl tokio atšilimo sumažėtų temperatūrų skirtumas tarp pusiaujo ir ašigalių, o jis yra svarbiausias atmosferos cirkuliacijos, pernešančios šilumą iš pusiaujo į poliarines sritis, variklis.
Kadangi atmosferos cirkuliacija taptų vangesnė, drėgmės irgi būtų mažiau pernešama, tad sausringos sritys taptų dar sausesnės.
Pasak mokslininkų, stiprėjant šiltnamio efektui, neišvengiamai padaugės ekstremalių gamtos reiškinių - liūtys ir audros bus galingesnės, padažnės karščiai, potvyniai, žemės drebėjimai, gali padidėti maksimalus vėjo greitis.
Paskutiniu metu vos ne po kiekvienos didesnės stichinės nelaimės pasaulio mokslininkai graso pirštu ir stebisi, kaip politikams dar nepakanka įrodymų, jog padėtis yra išties rimta.
Taip buvo ir 2002-aisiais, kai Kinijoje iškrito lietus su kiaušinio dydžio ledo krituliais; kruša atėmė gyvybę daugiau nei dvidešimčiai žmonių, daugybę sužeidė.
Su šiltnamio efekto stiprėjimu kai kurie mokslininkai sieja ir dižiulius potvynius Europoje - Čekijos sostinėje Prahoje tų pačių metų vasarą.
Europos aplinkos agentūros tyrimo duomenimis, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vidutinis metinis gamtos stichijų skaičius padidėjo dvigubai, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, o ekonomikai tai atsieina maždaug 11 mlrd. dolerių per metus.
Pasak agentūros, potvyniai, kilę 2001 metais vienuolikoje Europos šalių, nusinešė maždaug 80 žmonių gyvybes, o dėl neregėtų karščių pernai Europos vakaruose ir pietuose mirė daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
Kalėdos - be sniego?
Taip pat ši agentūra prognozuoja, kad iki 2050 metų gali ištirpti trys ketvirtadaliai Šveicarijos Alpių ledynų, o iki 2080-ųjų Europoje gali beveik išnykti šaltos žiemos.
Tačiau klimatologas A. Bukantis patikino, kad baimintis, jog Kalėdas Lietuvoje švęsime be sniego, nereikėtų.
"Žiemos neišnyks, jos neišvengiamos, tačiau žiema žiemai nelygu. Tiesiog žiemos bus šiltesnės, nors yra didelė tikimybė, kad bus staigių trumpalaikių atšalimų. Sniego bus, nes šaltų oro masių centrai yra arti Lietuvos, tačiau tikėtina, kad jis tai pasirodys, tai vėl nutirps. Sniego danga gali būti dar nepastovesnė", - pasakojo A. Bukantis.
Vanduo sunaikins pakrantę
Kalbėdamas apie visuotinio atšilimo keliamas grėsmes mūsų šaliai, profesorius pripažino, kad ypač verta susirūpinti Baltijos pakrante. Mat tirpstant sausumos ledynams, kyla vandenyno lygis, o lygiagrečiai ir vanduo Baltijos jūroje.
Anot A. Bukančio, per 20 amžių vandens lygis Baltijos jūroje jau pakilo apie 15 cm. Vadovaujantis vadinamosiomis pesimistinėmis prognozėmis, iki 21 amžiaus pabaigos Baltijos jūros lygis kils dar apie 50-60 cm. Pagal kitas prognozes - 20-30 cm.
Tad grėsmė netekti pakrantės taps ypač reali. Anot A. Bukančio, vandeniui taip pakilus, galime netekti ne tik paplūdimių - jūra gali užlieti ir pajūrio zonoje esančius statinius.
Anot mokslininko, pirmieji pavojaus ženklai ryškiai matomi jau dabar - paplūdimiai Lietuvoje gana sparčiai siaurėja.
Gąsdina ir nauju ledynmečiu
Pasaulio moksliniuose leidiniuose pasirodė ir daugiau bauginančių pranešimų, susijusių su mūsų planetos ateitimi. Juose teigiama, kad vis labiau artinasi naujas ledynmetis, kurį paskatins kaip tik visuotinis atšilimas. Mokslininkai aiškina, kad netrukus po perversmo mūsų planetos ekosistemoje didžioji dalis Šiaurės Amerikos ir Europos bus apsemta ir aptraukta ledais, o tam esą gali nereikėti nė šimtmečio.
Tačiau profesorius A. Bukantis ramina, kad pagal ledynmečių ciklą kitas atšalimas tikėtinas tik maždaug po 20 tūkst. metų. Anot klimatologo, šie procesai yra nulemti astronominių faktorių, o ne žmogaus veiklos. Tad A. Bukantis nemano, kad teršdama atmosferą žmonija spartina ledynmečio atėjimą.
Pritrūks ryžių
Globaliniai procesai jau privertė sunerimti ir ryžių augintojus. Tarptautinio ryžių tyrimo instituto duomenimis, klimato atšilimas gali sumažinti ryžių, šiuo metu maitinančių daugiau nei 2 milijardus žmonių, derlingumą.
Pasak instituto, per pastaruosius keliolika metų atlikti tyrimai ir meteorologiniai duomenys rodo, kad 1 laipsniu Celsijaus pakilus vidutinei dienos temperatūrai, ryžių derlingumas sumažėja 15 proc. Instituto atstovų teigimu, tuo būtina susirūpinti, nes priešingu atveju ryžių, svarbiausio maisto bemaž pusei pasaulio gyventojų, gali pritrūkti.
Lietuva - nežymi teršėja
Pasak profesoriaus J. Burneikio, Lietuva, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis, išsiskiria labai mažu anglies dvideginio dujų emisijų kiekiu, tad mūsų šalies įtaka globaliniam klimato atšilimo procesui yra simbolinė. Anot pašnekovo, per metus Lietuvoje išmetama apie 16,1 megatonos anglies dvideginio. Tuo tarpu JAV "indėlis" - 5,6 milijardo tonų, Kinijos - 3,1 milijardo tonų, Rusijos - 1,5 milijardo tonų.
Beje, profesoriaus teigimu, didelę teigiamą įtaką atmosferos apsaugai turi Ignalinos atominė elektrinė. Uždarius antrąjį elektrinės bloką, atmosferos tarša anglies dvideginiu Lietuvoje padidės.
Siekiama mažinti dujų emisijas
Pasaulyje jau imtasi konkrečių priemonių, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau tik laikas parodys, kiek jos bus veiksmingos.
Susirūpinus neigiamu poveikiu klimatui, Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje 1992 m. Rio de Žaneire aukščiausio lygio 178 šalių vyriausybių susitikime buvo priimta XXI a. Darbotvarkė - Pasaulinė subalansuotos plėtros veiksmų programa bei Aplinkos ir plėtros deklaracija, kurioje Lietuva, kartu su kitomis 154 šalimis, pasirašė JT Bendrosios Klimato Kaitos Konvenciją (JTBKK). 1995 m. vasarį LR Seimas ją ratifikavo.
Kad JTBKK Konvencijos nuostatos neliktų vien deklaracija, buvo nuspręsta parengti protokolą su konkrečiais valstybių įsipareigojimais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo mechanizmais.
Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga, yra įsipareigojusi iki 2008-2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 8 proc. lyginant su baziniais 1990 metais.
1997 m. tarptautinėje Klimato kaitos konferencijoje Japonijoje, Kioto mieste, buvo pasirašytas protokolas, kuriame susitarta iki 2008-2012 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą į atmosferą, pasauliniu mastu sumažinti 5 proc. Lietuvos Seimas Kioto protokolą ratifikavo 2002 m. lapkritį.
