Hare Krišna, kartas nuo karto kyla karštos diskusijos apie tai, gali mokinys palikti savo guru ar ne.
Kas yra guru?
guror na sa syat sva-jano na sa syat
pita na sa syaj jnanj na sa syat
daivam na tat syan na patis ca sa syan
na mocayed yah samupeta-mirtyumTas guru nėra guru, tas tėvas nėra tėvas, ta motina nėra motina, tas pusdievis nėra pusdievis ir tas giminės narys nėra giminė, kurie negali išgelbėti mūsų nuo mirties nagų, suteikti mums amžinybę ir kurie negali apsaugoti mūsų nuo majos (iliuzijos) neišmanymo, kuri laiko mus gimimo ir mirties egzistencijoje materialiame pasaulyje.
Šrimad Bhagavatam 5.5.18
Toks guru yra tiktai Maha-bhagavata. Visi Vaišnavai yra skirstomi į tris pagrindinius lygius: kaništha adhikaris (pradedantysis), madhyama-adhikaris (vidutinio lygio) ir Uttama-adhikaris (save realizavęs Bhagavata).
Visos šastros (raštai) asmeninio dvasinio gyvenimo vardan ragina priimti prieglobstį pas save realizavusią asmenybę, kuri gali suteikti dikšą bei pasėti bhakti sėklą (bhakti-lata bidža) mokinio širdyje.
Kaništha guru to negali suteikti. Visų pirma jis nemato lygių tarp Vaišnavų, jis galvoja, kad visi yra tokie patys kaip ir jis pats ar pati. Kaništha bhaktas nepažįsta sadačaro (vaišnavų etiketo) ir nėra apsišvietęs šastrose, apgraibiai išmano tattvą ir siddhantą. Jis visa širdimi tiki Krišna, tačiau nesugeba tinkamai pagerbti guru pirmenybę teikdamas Dieybei.
Madhyama adhikaris mato Vaišnavų lygius, jis mato, kas yra kaništha ir kas yra Uttama, ir atitinkamai elgiasi su jais. Jis puikiai išmano šastras, jis yra pilnas įkvėpimo, tarnauja Mahabhagavatai visa savo energija ir padeda kaništhoms progresuoti. Jis visada lieka abejingas tiems kas bando jį įžeisti, tačiau yra pasiryžęs "nupjauti liežuvius" tiems, kas bando subjauroti bhaktus, bhakti ir Krišną. Nors jo širdyje yra užsilikę kažkiek anarthų (prisirišimų), jis sparčiai ir entuziastingai žengia premos link.
Taigi, raštai bei sveikas protas sako, kad mes turime rinktis tą guru, kuris yra aukčiausias. Gerai, jeigu mes dar nesame davę įžadų žemesnio lygio guru, tada galima dar išsirinkti. O ką daryti, jeigu tu vieną dieną suvoki, kad tavo dvasinis mokytojas nėra tyras Vaišnavas, ir kad jis negali tau duoti Krišnos?
Pažiūrėkime, ką apie tai sako Šrila Bhaktivinoda Thakūras.
"Tačiau nėra tinkama atsižadėti to guru, kurio žinojimas nėra pilnas, jeigu jis priešiškas Vaišnavams, kuris nėra majavadis (impersonalistas) ir kuris nėra prisirišęs prie nuodėmingos veiklos. Tuo atveju jį vis vien reikia gerbti jį kaip Guru ir, su jo leidimu reikia eiti pas tą Vaišnavą, kuris yra labiau pažengęs, tarnauti jam ir vykdyti jo instrukcijas."
Džaiva Dharma, 20 skyrius.
