Tyra Bhakti Forumas

apie Bhakti, Vaišnavus, Filosofiją bei Sadhaną

1. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   ::::::::: Guru ir mokinio karma ::::::::::

   Hare Krišna, norėčiau atsakyti į klausimą čia, nes nepatogu spausdinti į mažiuką čato langelį:

   ...kodel jusu guru duodamas pirma iniciacija, sako, kad neprisiima mokinio karmos, nors ISCONO visi mokytojai teigia, kad mokytojas daves pirma iniciacija, prisiema dali ar visa, tiksliai nzn jo karma???

   Guru visada prisiima moknio karmą. Dėl to mokinys visada turi turėti omeny, kai nusižengia. Tokia yra atsakomybė iš mokinio pusės.

   Dabar: jeigu guru yra kaništha-adhikario ar madhyama-adhikario lygyje, ta mokinio karma skaudžiai jam [guru] atsieina. Utamma-adhikaris turi pakankamai ugnies, kad "suvirškinti" mokinio karma. Guru - tai ugnis. Kaništha ir madhyama guru yra taip pat ungis.

   Skirtumas yra tas, kad jeigu mes mesime šiukšles į mažą lauželį, jis greitai užges. Jeigu mes šiukšles mesime į didžiulį laužą, tai tos šiukšlės turės atvirkštinį efektą - jos dar labiau maitins liepsną.

   Dėl to sakyti, jog guru prisiima karmą yra teiringa, ir sakyti, jog guru neprisiima mokinio karmos taip pat yra teisinga, nes ji jam neturi jokios įtakos. Visa tai priklauso iš kokio kampo mes į tai žiūrim.

   ~ Indija yra visu religijų lopšys ~

   Parašyta prieš 4 met. ('08/1/29) #
2. 

   Sielis
   Vietinis

   Taip, man irgi aišku, kad guru priima mokinį, tokį koks jis yra su visom jo problemom ir karma, netgi sakoma: "visas savo problemas atiduok guru". Šryla Bhaktivedanta Narajana Maharadža paaiškino, kad uttama ir madhyama uttama guru greitai savo malone sudegina visą mokinio karmą, ir nepatiria reakcijų "ant savęs", o kaništa ar nekvalifikuotas guru patiria reakcijas, karminius atoveiksmius.

   Šrila Narajana Maharadža: Jokiais būdais. Bona fide guru yra kvalifikuotas. Jis yra kaip ugnis. Jis viską išdegins. Kodėl jis turėtų priimti tai pats? Jis neprisiims mokinio karmos vaisių. Jokiais būdais jis jų neims. Jis iš karto, savo malone, greitai viską sudegins. Ne, čia nėra nieko, dėl ko būti pasimetusiems. Bet jeigu guru nėra kvalifikuotas, jeigu jis ne tattva-gjani, ar jeigu jis yra kanistha-adhikari, tada jis turės paimti visas nuodėmes. Madyama adhikari, tas kas yra madhaymos-uttama lygyje, o, jis sudegins viską

   Tą patį sakydavo ir Šryla Prabhupada: kad guru turi turėti galią asimiliuoti mokinių nuodėmes, kitaip turėti daug mokinių yra rizikinga. Ir pateikė tą pavyzdį apie ugnį:

   Todėl kad Krišna yra Krišna - Jis yra apapa-viddha - Jis negali būti atakuojamas nuodėmingų reakcijų. Bet gyvoji esybė kartais yra jų įtakoje, todėl kad ji yra labai maža. Didelė ugnis, maža ugnis. Jeigu įdėsite kokį didelį daiktą į mažą ugnį, tada pati ugnis gali būti užgesinta. Bet į didelę ugnį, kad ir ką įdėtumėt, bus gerai. Didelė ugnis gali sudeginti be ką.

   Parašyta prieš 4 met. ('08/1/29) #
3. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   Šis žodis susideda iš dviejų dalių - di + kša.

   DI reiškia suteikti. Suteikti ką? Divja-gjaną. Kas yra divja-gjana? Transcendentinis žinojimas? Kas per žinojimas? Tai yra visiškas krišna-tattvos, maja-tattvos, šakti-tattvos, prema-tattvos, ir ypač bhakti-tattvos suvokimas. Jeigu mes tai žinosime, ačarijai pažada, kad mes turėsime stiprų ryšį su Krišna.

   KŠA - su šaknimis išraunamos visokios anarthos, aparadhos - vaišnava aparadhos, seva-aparadhos, prisirišimai bei noras mėgautis visiškai dings iš sadhakos širdies.

   Kitaip pasakius, dikša yra procesas [tikrai ilgas], kai sadhaka ima suvokti sambandha-gjaną (mūsų ryšys su Krišna bei jo energija) ir iš jo širdies pašalinami visokie nešvarumai.

   Dikša nėra vien tik mantros. Dikšos rezultatas yra tas, jog mokinys pamato transcendentinę savo guru ir savo paties svarūpą. Jis mato savo guru transcencentinį kūną, jis suvokia, kokia yra jo paties padėtis dvasiniame danguje, kokia yra jo tarnyba, ir koks yra jo ryšys su Krišna. Tai galima būtų vadintis sėkmingu dikšos įšventinimu.

   Šrila Gurudėvas sako, kad jeigu mes turime dikšą, bet jokio ryšio su Krišna, ir mūsų širdys vis dar pilnos materialių troškimų, tai nėra dikša. Netgi jeigu jūs praėjote visus ritualus ir išklausėte mantras, vis tiek nebus jokio efekto. Tikrasis procesas yra priimti prieglobstį pas tuos, kurie gali suteikti tuos galingus dalykus.

   Šis procesas prasideda nuo tikėjimo - šradhos, ir pasiekia rati lygį, kur prasideda bhava-bhakti. Tada mes visą laiką galvosime apie Radhą ir Krišną, ir mes negalėsime sustoti galvoti, net prieš savo valią.

   Guru gali tai suteikti netgi be visų mantrų ir įšventinimų. Tai bus Dikša.

   Parašyta prieš 4 met. ('08/1/29) #
4. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   Kas gali tai suteikti?

   Tiktai Uttama Vaišnavas. Tiktai laisva siela gali suteikti bhakti. Mes visi esame sąlygotos sielos. Jeigu aš gaunu mantras iš Mahabhagavatos, tai dar nereiškia, jog aš taip pat automatiškai tampu Mahabhagavata. Jeigu aš bandysiu ką nors inicijuoti, mano mantros neturės galios. Aš eisiu pragaran , ir mano mokiniai taip pat.

   Jeigu aš gavau šniūrą ir mantras, tai visai nereiškia, kad aš pasiekiau dikšą. Ojoj, tai labai ilgas kelias. Gyvenimas po gyvenimo.

   Kai mokinys atsiduoda save mokytojo lotoso pėdoms, mokytojas užima paramatmos vietą to asmens širdyje, ir veda savo mokinį iki pat galo, kos jis nepasiekia prašviesėjimo. Kiekviename sekančiame gyvenime guru susiranda savo mokinį ir toliau jį moko bhakti.

   Kiek yra tokių Vaišnavų planetoje šiuo metu? Juos būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

   Parašyta prieš 4 met. ('08/1/29) #
5. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   Yra dviejų rūšių parampara : Dikša ir Šikša.

   Dikšos metodas yra tas, kad žinios ir mantros yra perduodamos instituciniu būdu. Tai yra smarta brahmanų kelias. Aš gavau mantras iš savo guru, ir todėl su laiku tapau guru todėl, kad aš esu jo linijoje. Pakanka to fakto, kad mokinys yra toje pačioje linijoje institucijoje, ir jis automatiškai gali tapti guru.

   Šikša parampara yra pastatyta ant bendravimo. Sekantis ačarija gali visai nieko bendro neturėti su ta pačia organizacija arba mąstymo mokykla.

   Kas buvo Šrilos Raghunathos Gosvamio guru? Jadunandana Ačarija. Tačiau Šrila Rūpa Gosvamis ir Šrila Svarūpa Damodara buvo daug daugiau pažengę. Raghunatha Dasa Gosvamis priėmė juos kaip savo šika-guru. Jis visada kartojo pranamas Jadunandana Ačarijai, tačiau visą realizaciją jis gavo būtent iš savo šikšos guru.

   Tokių pavyzdžių yra pilna mūsų paramparoje. Tai rodo, kad šikša-guru neretai gali būti daug galingesnis už dikša-guru.

   Parašyta prieš 4 met. ('08/1/30) #
6. 

   Balabhadra das
   Vietinis

   Štai čia yra pora citatų, kur Šrila Prabhupada aiškina, kada mokinys gali pakeisti guru:

   "Bet jeigu asmuo palieka dvasinį mokytoją, tam gali būti kokia nors priežastis. Ta priežastis taip pat pateikiama šastroje, guru api avaliptasya karyakaryam ajanatah. Karya akarya. Jeigu dvasinis mokytojas nežino, ką iš tikro reikia daryti, ir ko iš tikro negalima daryti, ir jeigu jis elgiasi prieš šastros taisykles ir regulas, tada toks dvasinis mokytojas gali būti paliktas. Bet tol kol nepatiriate, kad dvasinis mokytojas elgiasi prieš šastros ir guru principus, tada jeigu paliekate jo draugiją, tai nėra jums į gera. (įdomus momentas). Tai yra jūsų kritimas žemyn.

   Visų pirma, turite pakankamai laiko paskirti išstudijuoti dvasinio mokytojo veiksmus. Dvasinis mokytojas yra vienas - Dvasinis Mokytojas. Todėl, kad gali būti daug dvasinių mokytojų, bet jeigu jų užsiėmimas yra vienas - patenkinti Krišną - nors jų yra daug, jie yra viena. Nors jų yra daug, jie vis dėlto yra vienas. Principas yra vienas: patenkinti Krišną. " (Paskaita: Tokyo Jan 30, 74)

   "Bet kas, kas laikomas guru, bet kas eina prieš višnu-bhakti principą, negali būti priimtas kaip guru. Jeigu asmuo klaidingai priėmė tokį guru, jis turėtų jį atmesti. Toks guru apibūdinamas taip: (Mahabharata, Udyoga 179.25):

   guror apy avaliptasya
   karyakaryam ajanatah
   utpatha-pratipannasya
   parityago vidhiyate

   Srila Dživa Gosvamis patarė, kad toks nenaudingas guru, šeimos šventikas veikiantis kaip guru, turėtų būti paliktas, ir kad tinkamas, bona fide guru turėtų būti priimtas.(Srimad Bhagavatam 8.20.1 Purport)
   "Taigi, toks guru mažų mažiausiai turėtų būti atmestas. Tai yra Dživos Gosvamio... Karya-karyam ajanatah. Guru, kuris nežino ką daryti ir ko nedaryti, bet per klaidą aš priėmiau ką nors kaip guru, jis gali būti atmestas. Atmesdamas jį, aš galiu priimti tikrą bona fide guru. (Šrila Prabhupada paskaitoje: 1973, rugpjūčio 5)

   

   Parašyta prieš 4 met. ('08/1/30) #
7. 

   Sielis
   Vietinis

   http://www.vnn.org/world/WD0105/WD28-6773.html

   Vaisnava hanti nindati vaidvesti. Jūsų guru gali žinoti visų rūšių šastras, ir jis gali būti ekspertas cituojant pagrindimą iš šastros, bet jeigu jis nėra atsižadėjęs pasaulietinių troškimų ir jutimų tenkinimo, jeigu jis neturi realizacijos, ir todėl neteikia tinkamos pagarbos nuoširdiems pasišventusiesiems, tada jis netgi ne Vaišnava. Jis yra vaišnava-aparadhi, darantysis įžeidimus vaišnavams. Iš karto turėtume jį palikti, ir vietoj to priimti Vaišnava guru. Avaisnaupadesa. Eikite pas labai aukšto lygio guru, kuris turi visas transcendentines savybes ir todėl visai nėra galimybės jam kristi.

   Jūs turėtumėte vėl priimti iniciaciją iš tokio bona fide guru. Jeigu nežinote jokio uttama guru, arba jeigu neieškote, arba jeigu nesugebate ieškoti tokio guru, bent jau turėtumėte būti pažengusio Vaišnavo bendrijoje. Laipsniškai jis jums padės. Jeigu tuo nesekate, tada bus labai sunku progresuoti netgi per tūkstančių tūkstančius metų. Guru nistha yra bhakti stuburas.

   Kai kurie klausia, ar aš perinicijuoju. Aš niekada neperinicijavau. Jeigu kieno nors guru yra kritęs, ar jis neturi tikėjimo savo guru, aš padėsiu tokiam asmeniui. Iš pradžių, kaip pažadą sau, aš nusprendžiau nepriimti nei vieno mokinio per visą savo gyvenimą. Mano gurudeva norėjo suteikti man šį acaryapada, acaryos poziciją, bet aš protestavau ir pasakiau, "Aš nesu kvalifikuotas. Negaliu priimti mokinių". Po daugelio metų, dėl mano santykių su jūsų Prabhupada, mano šikša guru, ISKCONo lyderiai ateidavo pas mane ir klausydavosi iš manęs. Aš pasakiau jiems, kad tik padėsiu jiems ir kad nieko neinicijuosiu.

   Po kurio laiko jie tapo priešiški ir galvojo, "O, jis paims visą mūsų nuosavybę, ir jis mėgausis taip kaip mes mėgaujamės. Taip mes neteksime visko". Aš nesiruošiau imti jų nuosavybės. Tada jie paskelbė, "Niekas negali eiti ir klausytis iš Narajanos Maharadžo. Jeigu jie eis, jie bus išmesti iš ISKCONo amžiams. Neturime jiems vietos. Jie negali įžengti į mūsų šventyklas" Šventyklų vadovai padarė taip su daugybe žmonių, ir todėl aš pradėjau galvoti, "Ką turėčiau daryti? Pas ką pasišventusieji eis prieglobsčio?" Tada nusprendžiau, kad privalau padėti jiems, ir tuo metu pradėjau inicijuoti. Po to, lyderiai pasakė man, kad aš privalau sekti jų nurodymais, bet aš tą pasiūlymą atmečiau.

   Taigi, aš neperinicijuoju. Aš tik stengiuosi jiems padėti. Jeigu aš nepadėsiu, tada kas jiems padės? Todėl kad jie prarado tikėjimą savo mokytojais, aš darau taip. Aptariau visus šiuos dalykus, todėl kad turėtume žinoti visas šastrų išvadas.

   Parašyta prieš 4 met. ('08/1/31) #

RSS feed for this topic

Atsakyti