ar bhakti kelias yra lengvas? « Tyra Bhakti Forumas

Tyra Bhakti Forumas » Sadhana ir Bhadžana

ar bhakti kelias yra lengvas?

(9 posts) (3 voices)

Pradėjo jayagovardhan prieš 4 met.
Paskutinį atsakymą parašė Balabhadra das

Žymės:

bhakti

jayagovardhan
Dalyvė

Viename Srimad Bhagavatam komentare rasoma:

"is tikruju bhakti kelias nera lengvas.
vadinamoji bhakti, kuria praktikuoja neautorizuoti ir apie bhakti supratimo neturintys zmones, gal ir lengvas kelias, taciau kai praktikuojama pagal visas taisykles, tai spekuliatyviai samprotaujantys eruditai ir filosofai greitai is jo pasitraukia.

Srila Rupa Gosvamis raso knygoje Bhakti-rasamrita-sindhu:
sruti-smrti-puranadi/ pancaratra-vidhim vina
aikantiki harer bhaktir/ utpatayaiva kalpate
"Pasiaukojimo tarnyba Viespaciui, ignoruojant autorizuotus Vedu rastus - Upanisadas, Puranas ir Narada-pancaratra - tik be reikalo drumscia visuomenes ramybe" (!)(?)

------------ tai kaip cia yra, sakoma, ir kad viskas labai paprasta- tereikia priimti tikro guru prieglobsti, ir kartoti Krisnos vardus?
bet po kiek laiko pastebi kad tiek daug daug kliuciu ir sunkumu

Neliūdėkime dėl nieko, bet verkime dėl Krišnos.

Parašyta prieš 4 met. ('07/7/5) #
Balabhadra das
Vietinis

Taip pat girdėjau sakant, jog bhakti yra sudėtinga sudėtingiems žmonėms, o paprastam žmogui yra lengva. Sprendžiant pagal tai, aš esu labai sunkus žmogus...

~ Indija yra visu religijų lopšys ~

Parašyta prieš 4 met. ('07/7/7) #
Balabhadra das
Vietinis

Aplamai, aš krišnos sąmonėje randu labai daug visokių panašių priešingybių. Tuo pačiu taip pat teigiama, jog bhakti kelias yra pats lengviausias yogos procesas kali amžiuje.

Krišna yra pats didžiausias, tačiau Jis yra ir pats mažiausias objektas. Višnu yra materialiame pasaulyje, tačiau tuo pačiu Jo nėra. Transcendentiniame pasaulyje gi priešingos savybės viena kita skatina ir palaiko.

Tačiau tos kliūtys yra ne kas kitas kaip mes patys sau. Kadangi mūsų sąmonė maudosi materialiose gunose, mums tai atrodo sunku, nes susiduriam su savais demonais. Iš tikro tai geras ženklas, nes reiškia, kad mes pagaliau kažkaip atsirėmėm į savo murziną ego.

Parašyta prieš 4 met. ('07/7/7) #
jayagovardhan
Dalyvė

taip, didžiausia problema esame patys sau, bet girdejau labai greižtą patarimą:
Nežiūrėkit egoistiškai į savo trūkumus, nes tai kaip gerti nuodus.

Galų gale Turime atsiminti Krišną, o ne medituoti į savuosius demonus.

bet pats kelias, kaip į patį aukščiausią tikslą vedantis kelias gali būti lengvas?
gal tik mums, vakariečiams, jis supaprastinamas.
per festivalį Vokietijoj išgirdau, pavyzdžiui, kad jei sužinotume tikrąsias Ekadašo laikymosi taisykles, tiesiog apalptume.

mes daug ko nežinome. kalbant apie save, net negalvočiau apie bhakti savo gyvenime,
ir tik dėl to, kad Šrila Gurudevas patikino: "jeigu jūs (mano mokiniai) neturėtumėte bhakti, tai koks tuomet aš būčiau Guru?", -dedu savo menkas pastangas, nes tai džiugina Šri Guru, be kurio globos apskritai - nė žingsnio šiame kelyje.

bhakti kelias visų pirma yra meilės ir tarnystės kelias- nežinau, kaip kam, bet man tai neatrodo lengvas dalykas. Tačiau čia sunkumai savyje slepia nektarą. Todėl pabandyti verta...

-----------------------------------------keli momentai iš hari-kathos:

Jei tik norim atlikti bhakti, tai yra įmanoma, yra duotas procesas, ir turime jį priimti. Mes galime būti stiprūs, nėra reikalo būti silpniems, mes paprasčiausiai privalome atsiduoti ir palikti nepriklausomybę

Turim suprasti, kad esam priklausomi nuo guru, nesam independent, nepriklausomi.
Individualizmo – atsisakyti („I want to do in my way – galiu elgtis, kaip noriu“),
bet individualumo – ne.

pagrindinė problema yra ta, kad tarnystę ir atsidavimą Krišnai mes laikome antraeile ir priklausoma nuo materialių įsipareigojimų, o turi būti atvirkščiai.

Žmogus iš tiesų yra nepriklausomas nuo majos, ir tyra bhakti, įkvėpta tyro bhakto, gali atskleisti tai. Žmogus turėtu gyventi taikiai šiame pasaulyje turėdamas tikslą vystyti tokį požiūrį. Pagrindinis principas – gyventi tyrai.

Kai tik žmogus pradeda bhakti, jam viskas ima atrodyti nepalanku, o po kiek laiko praktikos, kai ateina kančia, jis nesutrinka, o kai ateina bhava, jis tampa visada laimingu.

Parašyta prieš 4 met. ('07/9/12) #
Balabhadra das
Vietinis

taip, didžiausia problema esame patys sau, bet girdejau labai greižtą patarimą:
Nežiūrėkit egoistiškai į savo trūkumus, nes tai kaip gerti nuodus.

Galų gale Turime atsiminti Krišną, o ne medituoti į savuosius demonus.

Taip, aš absoliučiai apie tai sutinku.

Mano problema yra ta, kad aš save per daug rimtai priimu. Medituodamas į patį save aš gaištu laiką. Geriau atsisukti į šviesą ir prisiminti Krišną kažkaip.

Aš nusipirkau bilietus į Kartiką pagaliau. Iš tikrųjų dvasiškai man labai prastai sekasi, išsikvėpiau dvasiškai absoliučiai. Ir gėda prieš Gurudevą, kad aš taip apsileidau.

Įdomi mintis apie tai, kad be mokinių guru nebutu guru.

Parašyta prieš 4 met. ('07/9/12) #
Sielis
Vietinis

Vakar vakare dingtelėjo - o kokios problemos, kokie sunkumai? Gyvenau kaip gyvenau, Dievą pamiršęs, materialių problemų kamuojamas, paskui gavos taip, kad davė šansą, kai panorau nukreipti polinkį mylėti į Dievą - tai net jeigu nesugebėjau/nesugebu juo tinkamai pasinaudoti, kame sunkumas - esu ne blogesnėj negu pradinėj situacijoj, o šansas vis dar čia - ir aš apie jį žinau, apie tą auksinę galimybę. Man atrodo, paties depresūcha mane sodina ir tiek. Čia panašiai kaip ryte keltis vaikystėj reikdavo - jei keliesi nenorom - tai labai sunku. Bet jeigu pats apsisprendi šokti iš lovos ir greitai viską daryti - daug lengviau.

Atsimenu, iš Šrylos Bhaktivedanta Svami Maharadžos įrašų, jis sako: 'negalvokit kad viskas lengvai eisis. Nieko panašaus - viskas eisis sunkiai, pastoviai bus kliūčių'. Arba kitame - 'čia ne vieno gyvenimo reikalas'. Arba vienoj knygoj - 'tie, kurie per daug ambicingi, baigia viską frustracijoje. Nereikia būti per daug ambicingiems'.

Arba kaip vaišnavai nemėgsta tinginystės - "tingūs žmonės mažiau negu demonai".

Jūsų Šryla Gurudeva vienam įraše: "You should try to practice. Try to practice this"

Galiausiai, viskas yra sunku. Todėl bhakti yra lengviausia iš sunkių dalykų

Parašyta prieš 4 met. ('07/9/18) #
Balabhadra das
Vietinis

Sunkiausia tai tada, kai mes save už 4 sienų užsidarom ir bandom patys praktikuot
Pabuvus arti Mahabhagavatos vardai patys ima šokti ant liežuvio, kaip sakoma. Ir tai tikra tiesa.

Vieniem patiem praktikuoti - neįmanoma, dėl to gerai yra vienas kitą įkvėpti ir priminti :D.

Kad ir taip:

Parašyta prieš 4 met. ('07/9/19) #
jayagovardhan
Dalyvė

(šiai temai labai tinka ši
Radha das Šyamasundaro žinutė,
norėčiau pasidalinti)
Ištrauka iš SDG dienoraščio:

Rytinis pasivaikščiojimas.
Mes ėjome tylėdami. Aš galvojau apie tai, kad tais
pamokymais, kuriuos man davė Šrila Narajana Maharadžas,
yra labai sunku sekti. Aš norėjau pasakyti Maharadžui
apie savo sunkumus kontroliuoti protą. Aš pagalvojau,
kad pasakysiu: ”Arjuna pasakė, kad protą suvaldyti
sunkiau, nei sutramdyti vėją.” Atrodo, kad didžiuma
laiko aš praleidžiu galvodamas apie kitus dalykus ir
stengiuosi sugrąžinti protą atgal. Bet aš nieko
nepasakiau. Aš tylėjau.

Po kažkurio laiko Maharadžas manęs paklausė: ”Ar tavo
kelionė šiais metais į Indiją ir Vrindavaną buvo
sėkmingi?”
Aš atsakiau: ”Praeitais metais aš iš tikrųjų jaučiausi
labiau pakylėtas tame, kad galėsiu pasiekti šį tikslą,
bet dabar visa tai man atrodo labai tolima. Visam tam
prireiks daugybės gyvenimų, bet tai nepalaužia mano
ryžto.”

Maharadžas atsakė, kad “Šį savo gyvenimą mes laikysime
sėkmingu, jeigu mes sugebėsime išsiugdyti nors
truputėlį godumo tapti Šrimati Radharanės
palya-dasi.”

Aš atsakiau: ”Jeigu mes tai pasieksime, tuomet
sekančiame gyvenime galėsime pratęsti šiame kelyje.”
Maharadžas atsake: ”Be abejonės, Krišna paruoš
parėdymus. Radharanė paruoš parėdymus.”
Jis pateikė Bilvamangalo Thakuros pavyzdį, kuris
prostitutę Čintamanę priėmė kaip savo guru ir toji
nukreipe Bilvamangalą link Krišnos.
Taigi GODUMAS YRA SVARBIAUSIAS DALYKAS.

Aš pasakiau, kad godumas yra dar svarbesnis, nei
pašalinti anarthas (nepageidaujamas savybes).
Jis pasakė: ”Be abejonės. JEIGU BENT TRUPINĖLIS GODUMO
ATSIRAS, TUOMET ANARTHOS LABAI GREITAI PASITRAUKS.”

Jis taip pat pasakė, kad aš neturėčiau nusiminti, kad
nepasieksiu šio tikslo labai greitai. Maharadžas
pacitavo Rūpos Gosvamio posmą, kuris sako, kad tam, kad
pasiekti šį LAULYAM (godumą), prireiks kotidžanma
(tūkstančių gyvenimų ). Maharadžas pasakė, kad eilinę
bhakti mes galime gauti, bet šiam LAULYAM pasiekti
gali prireikti daugybės gyvenimų.

Po kažkurio laiko aš pasakiau: ”Maharadža, ISKCON’o
bhaktai, kurie seka jumis, jie seka jumis dėl ŠIO
LAULYAM. Jūs pažadinate mumyse viltį pasiekti šį
LAULYAM (tapti Radharanės tarnaite). Antraip,
kodėl mes ateiname pas jus? Mes turime SAVO
institucija ir tiek daug veiklos, bet MES NETURIME ŠIO
LAULYAM.

“Taip,” pasakė jis, “ kiti dalykai yra ANTRAEILIAI.
Aš pasakiau:” Tokie kaip šventyklų palaikymas ir knygų
platinimas.”
Jis pasakė,” Šie dalykai atrodo svarbiausi paprastiems
žmonems, bet tie, kurie trokšta kažko aukščiau,
privalo turėti šį LAULYAM.

Net Prahlada Maharadžas
negali isivaizduoti, kas yra šis LAULYAM.”
Jis paminėjo ir kitus didžius atsidavusius.
Tuomet jis nusijuokė ir pasakė:
”O ką jau sakyti apie mus,
eilinius atsidavusius.“ Jis parodė, kad mano
nusivylimas yra naivus.

Kas aš toks esu, kad NET galvoju, kad aš turiu
pasiekti šį LAULYAM ir kai aš to nejaučiu, aš tampu
nusivylęs. Net Prahlada Maharadžas negali įsivaizduoti,
kas tai yra.

Maharadža pasakė, kad ” Udhava taip pat nežino, kas
TAI yra. Jis zino tik truputį apie tai. Bet kai
Udhava stengėsi tapti gope , jis negalėjo įžengti į
šį LAULYAM, kad tarnautų Radharanei “.

Aš pasakiau: ”Taip. Jau kartą jūs mums papasakojote,
kad kai Udhava pamatė gopes, paskendusias tokiame
sielvarte, jis tuojau pat norėjo sugrįžti būti kartu
su Krišna Dvarakoje.”
Maharadža pasakė, kad tai yra LABAI RETA.

Parašyta prieš 4 met. ('07/10/7) #
Balabhadra das
Vietinis

”Praeitais metais aš iš tikrųjų jaučiausi labiau pakylėtas tame, kad galėsiu pasiekti šį tikslą, bet dabar visa tai man atrodo labai tolima. Visam tam prireiks daugybės gyvenimų, bet tai nepalaužia mano ryžto.”

Iš tiesų, kai dar neturėjau jokio guru, viskas atrodė viskas labai paprasta. Tačiau kai aš ėmiau klausytis Šrilos Gurudevo kathą, tai po paskaitos svirdavo rankos. Viskas atrodė (-o) taip toli ir nepasiekiama, kažkokios nerealios aukštumos, apie kurias mirtingas žmogau gali tik svajot. Gana dažnai Gurudėvo paskaitos ne įkvėpdavo mane, o iškvėpdavo.

Dėl to kartą parašiau laišką Gurudėvui ir pasiskundžiau, jog aš nematau kalno viršūnės ir dėl to yra sunku save motivuoti, susiruošti visas virves ir kažkaip ryžtis kopti į tą begalinį kalną.

Šrila Gurudevas atrašė, jog aš nesu vienas, jog jis visada šalia pasiruošęs ištiesti ranką, tereikia man pačiam žengti ir pasitikėti juo. Aš turiu žengti, o pagalba visada ateis.

Kartais stebint paramparą atrodo, jog jie, visi Vaišnavai yra čia visą laiką, ir jie kantriai laukia, labai kantriai - gyvenimas po gyvenimo laukia, kol mes susiprotėsim. Vietoj to, kad būti Liloj, jie skiria tiek daug laiko mums, visokiems beviltiškiems ir visiškai pasiklydusiams (-iems?) mat.pasaulio girtuokliams.

Mes iš tikro niekada nesuvoksim tos malonės, kaip kad vaikams sunku suvokti, kiek darbo į juos yra įdėję tėvai.

Vaišnava Vidžaja!

Parašyta prieš 4 met. ('07/10/11) #

RSS feed for this topic

ar bhakti kelias yra lengvas?

Atsakyti