1 klausimas. Kaip mes galime nusakyti ar asmuo iš tikrųjų turi transcendentines savybes, jeigu jie gali tik paviršutiniškai atrodyti kaip turintys visus mahabhagavatos simptomus? Atrodo, kad yra daug žmonių, įgudusių apsimetinėti. Taigi, būdami kaništa, kaip mes galim nustatyti, kokia yra jų tikroji intencija?
Atsakymas. Galbūt jūsų regione yra kvalifikuotas guru. Šastra paaiškina, kad jeigu norite pasiekti aukščiausią tobulumą, nuolat turėtumėte priimti aukšto lygio bona fide vradža-rasika guru lotuso pėdų prieglobstį ir iš jo išmokti visą tattva-siddhantą. Ragunath Das Gosvami savo Stavavali paaiškina:
anaradha radha padambhuja renum
anasrita vrinda tavim tad padamkam
asambhasya tad bhava gambhira cittam
kutah syama sindho rasasyava ga ha
"Kaip įmanoma pasinerti į šjama-rasos (šringara rasos) vandenyną negarbinant Šrimati Radhikos lotuso pėdų, nepriimant Vrindavanos, papuoštos Jos pėdų įspaudais, prieglobsčio, ar neatliekant tarnystės Jos atsidavusiesiems, kurių rimtos širdys yra nuolat pasinėrę į meilę Jai."
Šrimad Bhagavatam nurodo, kad aukšto lygio, bona fide guru turi tris kvalifikacijas:
1. Jis žino visas šastras, puranas ir upanišadas.
2. Jis neturi prisirišimo prie jokių materialių dalykų.
3. Jis turi Dieviškosios poros, Radha-Krišna, transcendentinę realizaciją.
Šrimad Bhagavatam, 11 Giesmėje yra ši šloka:
tasmad gurum prapadyate
jigyasu sreyam uttamam
sabde pare ca nisnatam
brahma upasamasrayam
[ http://vedabase.net/sb/11/3/21/ ]
Šri Čaitanja Čaritamrita (Madhya Lila, 22.65) nurodo:
sastra yukte sunipuna drdra sradhavana
uttama bhagavata sei tarah ei samsara
Tikras uttama-bhagavata yra vadinamas bona fide guru. Jeigu kaništa adhikari apsimeta kad yra maha-bhagavata, tada madhyama adhikara atsidavusysis aiškiai supras jo kapatją, dvilypumą, todėl kad madhayma adhikari žino šastrą. Apsimetėlis visiškai nepraktikuoja bhadžanos ir sadanos. Vien tik dėka žinojimo jis pamokslauja. Tyras atsidavusysis turi šį simptomą:
ksantir avyatha kalatvam viratir mana sunyata
asa bandha samukantha nama gane sada-ruci
asakti tad-gunakyane pritis tad vasati sthale
ityadayo 'nubhavah syur jata-bhankure jane
(Bhakti Rasamrita Sindhu Bindhu 1.3.25)
yasya yat sangatih punso
manivat syat sa tad gunah
sva kularddhyai tato dhiman
sarva yuttanai eva samsrayet
(Jaiva-Dharma, chapter 17, page 406)
"Taip kaip brangakmenis ar kristalas atspindi objekto su kuriuo liečiasi spalvą, taip asmuo išvysto tokias savybes, kokios draugijos laikosi. Todėl, bendraudamas su šudha-bhaktomis (tyrais bhaktomis), asmuo gali tapti šudha-bhakta (tyru bhakta). Todėl šudha-bhaktų bendrija yra esminė laimingos sėkmės priežastis."
Taigi, galutinė išvada yra ta, kad kaništa adhikari neatlieka bhadžanos ir sadhanos. Jis tik demonstuoja savo savybes kaip uttama adhikario.
Ne visi priims bona fide guru lotuso pėdų prieglobstį. Ne visi turės bona fide guru. Džyvos, kurioms laimingai pasisekė susitiks su bona fide guru, taip Džaiva-Dharma paaiškina septintą Daša-mula-šikša šloką:
yada bhrahmam brahmam hari-rasa-galad- vaisnava-janam
kadacit sampasyan tad-anugamane syad ruci- yutah
tada krsnavrttya tyajati sanakair mayika- dasam
svarupam vibhrano vimala-rasa-bhogam sa kurute
"Kai klajodama tarp aukštesniųjų ir žemesniųjų gyvybės rūšių materialiame pasaulyje džyva gali pamatyti Vaišnavą, pasinėrusį į tekančią šri-hari-bhakti rasą, rūči gimsta jos širdyje sekti Vaišnava gyvenimo būdu. Kartodamas šri-krišna-divya-nama jis laipsniškai išsilaisvina iš sąlygotumo. Tada, žingsnis po žingsnio, jis pasiekia savo vidinės, činmaja-svarūpos (transcendentinio pavidalo) ir tampa kvalifikuotas ragauti tyrą dvasinę tiesioginės tarnystės Krišnai rasą."
2 klausimas. Per Vradža Mandala Parikramą mes aplankome tiek daug šventųjų vietų, ir tiek daug palaiminimų yra suteikiama tiems, kurie aplanko šias vietas, pavyzdžiui "Išsimaudžius čia visi materialūs norai dings ir jūs pasieksite Radhos ir Krišnos lotuso pėdas". Taigi, ar asmuo turi turėti tam tikras kvalifikacijas, kad šie rezultatai būtų realizuoti? Galima matyti daug žmonių, kaip mano brolis, kuris nukeliavo ir netgi gyveno šiose vietose, be matomo rezultato. Kodėl taip yra?
Šventosios vietos yra labai galingos. Jeigu kas nors gyvena šventoje vietoje, ypač Navadvipoje, jo širdis bus išvalyta ir jis pasieks savo aukščiausią tikslą. Šri-Čaitanja-Čaritamritoje nurodoma, Madhya lila 22.133 nurodoma: "Šių penkių dalykų galia yra nuostabi ir sunkiai suprantama. Netgi neturėdamas tikėjimo jais, asmuo kuris yra be įžeidimų gali patirti snaudžiančią meilę Krišnai vien tik šiek tiek susiliesdamas su jais"
Taigi, šis posmas duoda mums išvadą, kad jeigu kas nors yra niraparadhi (be įžeidimų), bet neturi šradhos, jei jis susilies su šiais penkiais dalykais, jo širdyje būtinai iškils bhava.
Šri Čaitanja-Čaritamrita nurodo:
sadhu sanga nama kirtana bhagavata sravana
mathura vasa sri murtira sradhaya sevana
sakala sadhana srestha ei panca anga
krsna-prema janmai ei pancera alpa-sanga
Netgi Šryla Džyva Gosvamipada mini šiuos dalykus savo Sandharbose. Ganga-džala (Gangos vanduo) išgrynina kiekvieno širdį, bet žvejai kviekvieną dieną anksti ryte maudosi Gangoje, ir jų širdys nėra apvalomos. Kodėl? Taigi, Džyva Gosvamipada dėl šito davė tokį atsakymą. Žvejas neturi tikėjimo, kad Gangos vadnuo yra transcendentinis (brahma-drava). Ganga neapvalo jo širdies, taip pat jis yra ir įžeidėjas. Dėl abiejų priežasčių, Ganga-devi neapvalo jo širdies. Taigi, pirmas bhakti žingsnis yra vadinamas šradha:
sraddhavan jana haya bhakti adhikari (CC)
Tas, kas turi šradhą (tikėjimą) Bhagavanu, bhakta ir tadiya-vastu, gali pasiekti tyrą atsidavimo tarnystę. Taigi, Šryla Gurudeva daug kartų savo paskaitose sakė apie šaranagati ir šradhą. Jeigu įžeidėjai vėl ir vėl palies Vradža Mandalos dulkes, ir nuolankiai melsis guru ir vaišnavų lotuso pėdoms, po kelių metų transcendentinės Vradža-bhumi dulkės suteiks malonę. Kaip mūsų gosvamiai darė sadhana-bhadžana Vradža Mandaloje? Jeigu seksite jų pėdomis, tada jūsų širdys bus apvalytos ir jūs pasieksite aukščiausią tobulumą: he radhe braja devike.
Verčiau iš šito puslapio: http://www.vanmaharaja.20m.com/about.html